E. valdžios ateities įžvalgos tyrimai Europos Sąjungoje
Petrauskas, Rimantas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Dzemydienė, Dalė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Augustinaitis, Arūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Keras, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Norvaišas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šertvytis, Robertas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Petrauskas, Rimantas | Recenzentas / Rewiewer |
Nepriklausomai, ar e. valdžios plėtrą vykdo šalis, kuri daro pirmuosius žingsnius šioje srityje, ar valstybė, siekianti padidinti turimų priemonių efektyvumą, – abiem atvejais būtina metodologija, kuri sukurtų pagrindą, formuojant strateginius e. valdžios sprendimus, kurių įgyvendinimas tenkintų visuomenės lūkesčius bei atitiktų nuolatinės technologijų transformacijos metu susiformavusius iššūkius. Vienas būdų sukurti šį pagrindą – ateities įžvalgų taikymas strateginio e. valdžios planavimo procese. Nepaisant to, Lietuvoje bei daugelyje kitų Rytų Europos šalių planavimo procesas vis dar vyksta centralizuoto, penkmečiu paremto planavimo kontekste. Taip buvusio socbloko valstybės nuo kitų regionų atsilieka e. valdžios ir kitos tematikos ateities įžvalgų metodika paremtų tyrimų skaičiumi, o tai sąlygoja šios srities informacijos vakuumą, kurio tam tikrą dalį bandoma užpildyti šiuo darbu. Pagrindinis šio darbo tikslas - ES vykdytų ateities įžvalgų projektų kontekste atlikti įžvalgų poveikio e. valdžios strateginio planavimo procesui analizę, nustatyti jų vaidmenį politinių sprendimų formavimo bei e. valdžios plėtros procese. Šiuo tikslu iškelti uždaviniai (kurie atspindi ir pačio darbo struktūrą) apėmė įvairius įžvalgų aspektus. Kaip vieną pirmųjų darbo uždavinių galima būtų įvardinti kompleksinę įžvalgų metodikos analizę, apimančią įžvalgų sąvokų, atsiradimo priežasčių bei aplinkybių, pagrindinių plėtros gairių bei įžvalgose taikomų metodų nagrinėjimą. Vėlesniame etape įžvalgos nagrinėtos skirtingame lygmenyje vykdytų ES e. valdžios ateities įžvalgų tyrimų kontekste. Siekiant geriau suvokti įžvalgų reiškinio vaidmenį didelių apimčių projektuose, e. valdžios plėtros kontekste nagrinėti nacionalinių ES šalyse-narėse vykdytų įžvalgų projektų procesai. Galiausiai, atlikus skirtingų įžvalgų metodikų sisteminį tyrimą ir statistiškai palyginus įžvalgos proceso sistemą formuojančius elementus, pagal gautus rezultatus suformuota e. valdžios įžvalgų tyrimo vykdymo metodika, kuri su teorinių šaltinių analizės metu surinkta moksline informacija suformuoja galutinį rezultatą. Tyrimo metodika apėmė literatūros analizę, sudėtinę atvejų studiją ir sisteminę analizę. Kaip apibendrintą išvadą galima būtų pateikti darbe suformuotą e. valdžios įžvalgų apibrėžimą, nusakantį įžvalgų vietą e. valdžios strateginio planavimo procese: e. valdžios įžvalgos – e. valdžios strateginiam planavimui pagrindą sudarantis procesas, kurio metu vykstant suinteresuotų pusių komunikacijai, koordinuojant proceso dalyvių, susikoncentravusių ties ilgalaikiais terminais, veiksmus, bandomas pasiekti konsensusas e. valdžios plėtros klausimais bei pasitikėjimas e. valdžios politinių sprendimų priėmimu, įtraukiant į šių sprendimų formavimą kuo daugiau suinteresuotų šalių.
Independent of the fact, that e. government is developed by country making the first steps in this area, or state, seeking to increase the effectiveness of the existing e. government tools, it is necessary to have methodology to create a basis for the formation of strategic e. government decisions, whose implementation will meet existing citizen needs and emerged challenges which appears during continuous technology transformation. One of the ways to do it is application of foresight in the strategic e. government planning. Nevertheless in Lithuania and many other Eastern European countries, the planning process is still centralized, based on the five-year planning context. Ex communist states are behind other regions with the number of research based on the foresight methodology, thus determines lack of information in this domain so this thesis is a small part of attempt to fill this vacuum. The main aim of this thesis is to analyse foresight impact on electronic government strategic planning process, role in political decision formation process and e. government development process in the context of EU e. government foresight projects. This aim is determined by the following objectives – to analyse foresight concept, circumstances and causes of it‘s origin, main guidelines, methods and causes, which determines it‘s application; to examine EU foresight researches, made at different levels, it‘s stages, methodology; different national foresight projects‘ processes, made by different EU member states, in the context of e.government development; also, to analyse different foresight methodologies and according to it‘s results, to form e. government foresight methodology. The first part of thesis analysis the most important development guidelines of the foresight, circumstances of it‘s origin, it’s role in the strategic planning process. The second part examines e. government foresight researches, which are financed by EU institutions. The third part of thesis analysis national foresight projects, made by three EU member states (Bulgaria, Finland and Germany). Thesis is finished by the fourth part, where conceptual methodology of e. government foresight is presented, which is made by linking findings, carried out in analysing specific projects, with different foresight methodologies’ analysis results. The research methodology included literature analysis, a multiple case study and systemic analysis. E. government foresight conception, which defines foresight role in e. government strategic planning process, could be presented as summarized conclusion of this thesis: e. government foresight is a process, which underlies e. government strategic planning, during communication process of different partners, coordinating participants` concentrated on longer terms actions to achieve consensus on e. government development and confidence in the e. government policy decision making process including the broad range of stakeholders.