Norminių administracinių aktų teisėtumo problematika Lietuvoje

Nagrinėjamos temos praktinį reikšmingumą lemia norminių administracinių aktų, kaip vieno iš pagrindinių administracinės teisės šaltinių, paskirtis, kuri yra aukštesnės hierarchinės galios teisės aktų nuostatų praktinis įgyvendinimas arba kitaip tariant, pavertimas realiai veikiančioms. Būtent tai įpareigoja teisėkūros subjektus organizuoti administracinio reglamentavimo procesą tokia tvarka, kad jo galutiniais rezultatais taptų ir į Lietuvos teisės sistemą įsilietų tik teisėti norminiai administraciniai aktai. Siekiant geriau pažinti administracinių aktų institutą bei atskleisti norminių administracinių aktų teisėtumo praktinio įgyvendinimo problematiką, šiame tyrime buvo taikyti skirtingi teoriniai ir empiriniai metodai, kurie padėjo atskleisti administracinio akto bei norminių administracinių aktų sampratas Lietuvos ir užsienio valstybių administracinėje teisėje, išskirti pastarųjų esminius skiriamuosius požymius, pagrindinius keliamus reikalavimus bei teisėtumo užtikrinimo prielaidas. Atlikta LVAT praktikos analizė leido išskirti ir sistemiškai pateikti, kokiais pagrindais remiantis norminiai administraciniai aktai teismų dažniausiai būna pripažįstami neteisėtais. Nustatyta, kad norminių administracinių aktų prieštaravimas teisės principams bei aukštesnės juridinės galios teisės aktams administracinių teismų įprastai konstatuojamas dėl viešojo administravimo subjektams suteiktų įgaliojimo ribų peržengimo. Aukščiau paminėtas teisėkūros subjektų kompetencijos viršijimas pasireiškia skirtingais pažeidimo aspektais, pavyzdžiui, be įstatyminio pagrindo priimant poįstatyminį teisės aktą arba sukuriant naujas teisės normas ir pan. Norminių administracinių aktų teisėtumo problematika egzistuoja ne tik teoriniame, bet ir praktiniame lygmenyje, o tai, savo ruožtu, parodo administracinio reglamentavimo proceso neišbaigtumą bei skatina visuomenės nepasitikėjimą vykdomosios valdžios legitimumu.

Practical significance of the subject analysed is conditioned by the purpose of the normative administrative acts as one of the major source of administrative law, which is an implementation of higher hierarchical power or – in other words – conversion of them into actually functioning. This obliges the subjects of lawmaking for organization of administrative regulatory process in a way that as the final result and part of Lithuanian legal system would become only legitimate normative administrative acts. In order to cognize the Institute of Administrative Acts better and to disclose the problems of legitimacy practical implementation of normative administrative acts, different theorical and empirical approaches has been uplied in this study; which helped to disclose the concepts of administrative and normative administrative acts in the administrative law of Lithuania and foreign countries; to distinguish the essential distinctive features, basic requirements applied for them and the assumptions of legality assurance. The analysis of Normative Administrative Acts practice in Lithuania allowed to distinguish and present systematically by appealing which reasons the normative administrative acts are usually accepted as illegitimate by the Courts. It has been assessed that the objection of the normative administrative acts for the legal principles and other legal acts of the higher legal power are usually ascertained by the Administrative Courts because of violance of the authorization limits, provided to the public administration bodies. The excess of jurisdiction of above mentioned lawmaking subjects is asserted by different infrindgement ascpects, for example – when accepting the executive act or establishing new rules of law without the legal basis. The legality problem of normative administrative acts exists not only in the theoretical, but also in the practical level and this, in turn, indicates the incompleteness of administrative regulation process and provokes public mistrust of the executive legitimacy.