Asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų socialinė integracija į visuomenę ir darbo rinką

Temos naujumas ir aktualumas. Dabartiniu metu narkomanija yra traktuojama kaip viena iš aktualiausių socialinių problemų ne tik Lietuvoje, bet kitose Europos Sąjungos šalyse. Daugėja narkotines medžiagas vartojančių asmenų, ypač jaunimo tarpe. Asmenys, vartojantys narkotikus yra priskiriami socialinei atskirčiai, jie iš visuomenės tarsi išbraukiami. Jaunimas yra perspektyvi ir efektyvi darbo jėga, todėl būtina asmenis, turinčius problemų su narkotikais, skatinti grįžti į visuomenę, darbo rinką. Pastaruoju metu Lietuoje girdima, kad ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje trūksta kvalifikuotų specialistų, sugebančių profesionaliai atlikti darbą. Atsižvelgiant į tai, visuomenėje iškeliama problema – kokiais būdais pasiekti, kad būtų sumažintas socialinės atskirties lygis, ir kokias strategijas naudoti priklausomų nuo narkotikų asmenų sėkmingai socialinei integracijai į darbo rinką bei visuomenę užtikrinimui. Darbo subjektai skiriami trys: nuo psichotropinių medžiagų priklausomi žmonės, kurie yra suinteresuoti grįžti į visuomeninį gyvenimą be narkotikų, ugdyti savąjį požiūrį ir keisti visuomenės požiūrį į save; darbdaviai, dažnai susiduriantys su kvalifikuotos darbo jėgos stoka, tačiau gana skeptiškai nusiteikę minėtos socialinės rizikos grupės atžvilgiu; likusi visuomenė, kuri taip pat turi dėti pastangas priklausomybes turinčių asmenų sėkmingai reabilitacijai, užimtumui užtikrinti. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti asmenų, sergančių priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ligomis, galimybes grįžti į pilnavertį gyvenimą, darbo rinką, aptarti pozityvią kitų šalių patirtį tobulinant socialinės integracijos sistemos modelį Lietuvoje. Tikslui pasiekti vadovaujamasi tokiais uždaviniais: 1. Pateikti socialinės atskirties bei socialinės integracijos sampratas; 2. Išanalizuoti teisinę bazę reglamentuojančią priklausomų asmenų galimybes integracijos į darbo rinką kontekste; 3. Ištirti galimos pagalbos socialiai pažeistiems asmenims organizavimą Lietuvoje; 4. Ištirti kitų šalių socialinės atskirties užimtumo didinimo politikos patirtį; 5. Atlikti asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų socialinės integracijos tyrimą kavinėje „Mano Guru“. 6. Atlikti struktūrinį interviu su specialistais, prisidedančiais prie sėkmingos socialinės integracijos modelio kūrimo. Darbo pradžioje iškeliamos tokios hipotezės: 1. Narkotikus vartojusiems asmenis galimybės įsilieti į visuomenę Lietuvoje yra ribotos. 2. Lietuvoje per mažai dėmesio yra skiriama socialinei sanglaudai pasiekti. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai: 1. Teoriniai tyrimo metodai: analizės, lyginimo, apibendrinimo. 2. Empirinis tyrimo metodas – struktūrinis interviu. Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, šeši skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, anotacija lietuvių ir anglų kalbomis, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Darbo apimtis – 80 puslapių. Pagrindinės išvados: 1. Didžiulę įtaką priklausomiems asmenims, jų sprendimui atsisakyti narkotikų, psichiniam atsparumui turi visuomenės požiūris į juos. 2. Svarbu, kad vykdoma darbinė reabilitacija išpildytų svarbiausias funkcijas: profesinį orientavimą ir mokymą; pasirengimą darbui - darbo paiešką ir suradimą, bandomąjį laikotarpį, praktikanto pareigas; pagalbą apsaugotose darbo vietose ar socialinėse įmonėse - tokių galimybių sukūrimą ir žmonių, dirbančių tokiose programose, palaikymą; pagalbą laisvoje darbo rinkoje - paramą dirbantiesiems, darbinės aplinkos pritaikymą specialiems šios grupės poreikiams. 3. Lietuvoje trūksta kokybiškai parengtų ir patvirtintų programų ir priemonių, kurios padėtų įveikti jaunimo, nepasirinkusio tradicinio studijų ar darbo kelio, pasyvumą ir motyvacijos stoką. 4. Tik socialinė partnerystė – visų socialinių partnerių darbas išvien – gali įveikti socialinę atskirtį, sukurti kokybiškų priemonių įvairovę, garantuojančią sėkmingą jaunimo grąžinimą į švietimo sistemą ir/ar darbo rinką, ugdant ne tik profesinius, bet ir socialinius jaunų žmonių įgūdžius – būtiną socialinės sanglaudos prielaidą. Pagrindinės rekomendacijos: 1. Būtų tikslinga pasiūlyti organizuoti darbdavių švietimą. Švietimas turėtų apimti pagrindinius priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų dėsnius, skirtumus tarp priklausomų vartojančių ir nutraukusių vartojimą asmenų gydymo ir reabilitacijos, resocializacijos programas ir kitas pagalbos priemonių, grąžinant į visuomenę priklausomus asmenis, pristatymą. Taip pat suteikti informaciją ir konsultacijas darbdaviams, pas kuriuos dirba priklausomi nuo narkotikų asmenys. 2. Būtų naudinga ir efektyvu kaupti informaciją apie narkotines medžiagas vartojusių asmenų grįžimo į darbo rinką, visuomenę galimybes ir leisti ne tik metodinio, bet ir mokslinio tipo šaltinius. 3. Naudinga ir efektyvu būtų sėkmingą darbinės reabilitacijos pavyzdį kavinėje “Mano Guru” pritaikyti kituose šalies didžiuosiuose miestuose steigiant panašaus tipo įstaigas.

Topic‘s novelty and relevance. Recently days the drug habit is handle as a one of talking-point social problem not even in Lithuania, but also in the countries of European Union. Rating of doping people is increasing, especially among the youth. People, being in drugs are classifing to social disjuncture and as rezult of that crowding out of the society. Neverless, the youth is a perspective and efective manpower, so according to that the essentional thing is to spur these people toward returning to the public, employment sector. Latterly there is a lack of qualified employees, having professional skills in Lithuania‘s privat and social sector. Taking account of this, the social problem focuses on country‘s society – what methods should be used for social disjuncture decreasing and what strategies should be made for security of succsessful social integration for doping people. There are finding three subjects of the work: people being in abuse on drugs and interesting on returning to normal fife without psychoactive substances and also on society‘s possitive attitude towards them; employers, often facing with the lack of professional and skilled workforse, but having rather sceptical attitude towars talking risk group; left part of the community, which have to struggle to guaranty a succsessfull rehabilitation and occupation for drug takers. Aim of the work – to analize and evaluate possible opportunities for useful social integrationfor dependent on drugs and consider Lithuanian social reintegration model using possitive experience of foreign countries. Tasks of the work: 1. To present social disjunctive and social integration conceptions; 2. To analyze the law basis, regulating opportunities for social risk people to return to occupation; 3. To explore a planing probable assistance for social broken people; 4. To explore the experience of foreign countries organizing occupation increasing policy; 5. To make a sociological survey in salad bar „My Guru“; 6. To interview specialists, working wih creating successful model of social reintegration. The hypothesis of the work: 1. Chances to return people being in abuse on drugs to public are limited. 2. An attention for social cohesion is too slim in Lithuania. Methods, using in the work: 1. Academic methods – analyzing, comparing, conclusing. 2. Experiential method – structured interview. Structure of the work: work consists of five sections, conclusions and recommendations, references, annotation in Lithuanian and English languages, summary in Lithuanian and English languages. The volume of the work - 80 pages. Main conclusions: 1. The standpoint of people of community is one of the most powerful factor for persons depending on drugs to refuse this addiction. 2. Working rehabilitation should fulfill the main strategic functions, including professional orientation and skills, preparing to work – a job seeking, trial period, trainee’s duties; furthermore, a security of support in working places and social institutions, a maintenance in free labour-market, including help for employees and creating special working conditions are underlining as important factors in working rehabilitation. 3. There is a death of qualified organized and sustained programs and means, helping to cross youth‘s passive position and non-motyvation in Lithuania. 4. Just social partnership is aware for figthing with social disjuncture, creating qualitative variously of tools, guaranteed a successful returnig to education system and/or employment sector, including not even the developing of profesional skills, but also social skills, which are underline as the most important element of social cohesion. Main recomendations: 1. It could be advisable to organize employers‘ education, within the main laws of depending on drugs, differences between treatment and rehabilitation, resocialization and other help for people using psychoactive substances and those, who are alrealy out of using process. Futhermore, giving the information and consultation to employers, who have already employed social risk persons, should be involve in the education concept. 2. It would be powerful to keep the information about opportunities to come back to community of drug takers and write more fiction, not even methodical publications. 3. Practising the example of working rehabilitation of salad bar „My Guru“, establish similar institutions in other Lithuania‘s regions and cities.