Laivybos teisinis režimas sąsiauriuose tarp Šiaurės jūros ir Baltijos jūros

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas laivybos teisinis režimas sąsiauriuose tarp Šiaurės jūros ir Baltijos jūros. Sąsiaurius tarp Šiaurės jūros ir Baltijos jūros sudaro Skagerako, Kategato, Didžiojo Belto, Mažojo Belto ir Zundo sąsiauriai, kurie driekiasi tarp Danijos, Švedijos ir Norvegijos. Sąsiauriai yra vienintelis natūralus laivybos kelias, jungiantis Baltijos jūrą su Šiaurės jūra. Kasmet šiais sąsiauriais praplaukia dešimtys tūkstančių laivų, todėl sąsiaurių reikšmė tarptautinei laivybai labai didelė. Laivybos teisinio režimo šiuose sąsiauriuose analizė reikšminga ir Lietuvos laivams, kurie plaukia šiais sąsiauriais, kad jie naudotųsi nustatytomis teisėmis bei vykdytų pareigas. Darbo įvadinėje dalyje iškelta hipotezė, kad laivybos Skagerako ir Kategato sąsiauriais teisinį režimą reglamentuoja 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, o Zundo, Didžiojo Belto ir Mažojo Belto sąsiauriais – ilgalaikės tarptautinės sutartys, t. y. 1857 – 1860 m. sutartys, sudarytos tarp Danijos ir Europos valstybių bei sutartis, sudaryta tarp Danijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių nuostatos dėl laivybos teisinio režimo yra tapusios paprotinėmis normomis, saistančiomis ir tas valstybes, kurios nėra minėtų sutarčių šalys. Laivybos teisinį režimą Zundo, Didžiojo Belto ir Mažojo Belto sąsiauriuose reglamentuoja 1857 – 1860 m. sutartys, o tiek kiek jos nereglamentuoja - 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija. Darbe iškelta hipotezė pagrindžiama. Šiame darbe taip pat analizuojama tarptautinių sąsiaurių samprata, pateikiama jų klasifikacija pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje nustatytus režimus. Darbe taikyti mokslinės literatūros analizės, teisinių dokumentų analizės, sisteminis metodas ir kiti metodai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Atsižvelgiant į šiame darbe pateiktą analizę, galima teigti, kad Skagerako ir Kategato sąsiauriuose egzistuoja panašaus patogumo keliai sąsiaurių pakrantės valstybių išskirtinėmis ekonominėmis zonomis, todėl šiems sąsiauriams netaikomas tranzitinio plaukimo režimas pagal 1982 m. Konvencijos III dalį. Laivai, plaukdami minėtais keliais šiuose sąsiauriuose naudojasi laivybos laisve, o plaukdami pakrančių valstybių teritorinėmis jūromis, esančiomis šiuose sąsiauriuose, naudojasi taikaus plaukimo teise. Didžiojo Belto, Mažojo Belto ir Zundo sąsiauriuose galiojantis laivybos teisinis režimas reglamentuotas 1857 - 1860 m. sutartyse, todėl šiems sąsiauriams taip pat netaikoma tranzitinio plaukimo teisė, numatyta 1982 m. Konvencijos III dalyje. Šių sutarčių nuostatos yra tapusios paprotinėmis normomis, kurios taikomos ir valstybių, kurios nėra sutarčių šalys, laivams. Pagal šias sutartis, šiuose trijuose sąsiauriuose laivai turi teisę laisvai praplaukti. Pažymėtina, kad visuose sąsiauriuose tarp Šiaurės jūros ir Baltijos jūros taikomas laivybos teisinis režimas yra 1982 m. Konvencijos III dalies išimtis.

Master’s work analyzes the legal regime of navigation in the straits, connecting the North Sea and the Baltic Sea. Straits, connecting the North Sea and Baltic Sea, consist of the Skagerrak, Kattegat, the Great Belt, Little Belt and the Sound, which lie between Denmark, Sweden and Norway. Straits are the only natural shipping route linking the Baltic Sea and the North Sea. Many thousands of ships pass through straits annually, and therefore the straits are very important for the international navigation. The analysis of the legal regime of navigation in the said straits is also meaningful for Lithuanian ships, which navigate through these straits, that they would enjoy the determined rights and fulfill duties. In the introduction is put forward a hypothesis that the legal regime of navigation in Skagerrak and Kattegat is governed by the 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea, and the legal regime of navigation in the Sound, the Great Belt and Little Belt is governed by a long-term international treaties, i. e. 1857 - 1860 treaties between Denmark and the European countries and the agreement between Denmark and the United States, which provisions for the legal regime of navigation have become customary norms, binding and those states, which are not parties to these treaties; the legal regime of navigation in the Great Belt, Little Belt and the Sound is regulated under 1857 – 1860 treaties and the regime, which is not regulated under these treaties, is governed under 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea. A hypothesis, which is put forward in the paper, is justified. This work also analyzes the concept of international straits, in the work is given their classification in respect of the regimes under 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea. The scientific literature analysis, legal documentation analysis, a systematic method and other methods applied in the work. Master’s work consists of three parts. It can be stated, that there are channels of exclusive economic zones of the coastal states in the Skagerrak and Kattegat, so the transit passage regime under the Part III of 1982 Convention is not applied in these straits. Ships, passing these channels in the straits enjoy the freedom of navigation and passing the territorial seas of the coastal states in these straits, enjoy the right of innocent passage. The legal regime of navigation of the Great Belt, Little Belt and the Sound is governed under 1857 – 1860 treaties, so transit passage regime under the Part III of 1982 Convention on the Law of the Sea does not apply in these straits. These agreements have become customary rules that apply to ships of states, which are not parties to treaties. According to these agreements, in the three straits all ships enjoy the right of free passage. It should be noted that the legal regime of navigation in the straits, connecting the North Sea and the Baltic Sea, is an exception to the Part III of 1982 Convention.