Pretendentų į švietimo įstaigų vadovus kompetencijų vertinimas ir rezultatų panaudojimo efektyvumas
Bendoravičienė, Jurgita |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-842
Magistro baigiamajame darbe apžvelgiama pretendentų į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovus (toliau – švietimo įstaigų vadovai) kompetencijų svarba dalyvaujant atrankoje (konkurse) tapti konkrečios šveitimo įstaigos vadovu ir jau vadovaujant tai įstaigai. Siekiama apžvelgti mokslininkų ir ekspertų matomas kompetencijų vertinimo sistemos tobulinimo galimybes ir kryptis. Teorinės medžiagos turinio analizėje susisteminta ir apibendrinta mokslinėje literatūroje aptikta informacija apie švietimo įstaigų (mokyklų) vadybą ir administravimą, vadovavimo minėtoms organizacijoms ypatumus bei jų vadovams keliamus būtinų kompetencijų reikalavimus. Analizuojant teisinius dokumentus pastebėta, kad pokyčiai, vykstantys nuo 2012 metų iki 2022 metų, apima: pretendentams į švietimo įstaigų vadovus keliamus kvalifikacinius reikalavimus, konkursų organizavimo tvarką, kompetencijų vertinimo procedūras – pretendento kompetencijų įvertinimo išvados surašomos išduodamoje vertinimo pažymoje, kurioje nurodomas kiekvienos kompetencijos raiškos lygis balais ir įvertintų kompetencijų balų suma. Siekiant išsiaiškinti švietimo ekspertų požiūrį į esamą pretendentų kompetencijų vertinimą, atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti pretendentų į švietimo įstaigų vadovus kompetencijų įvertinimo rezultatų panaudojimą vadovaujant konkrečiai švietimo įstaigai. Apibendrinant kokybinio tyrimo metu gautus rezultatus galime teigti, jog švietimo ekspertai pritaria kompetencijų vertinimo procedūrų būtinybei, kaip svariam pretendentų atrankos kriterijui, tačiau kritiškai vertina kompetencijų įvertinimo rezultatų patikimumą ir panaudojimą tiek sisteminiu, tiek asmeniniu lygmeniu. Siūloma diferencijuoti kompetencijų vertinimo reikalavimus vadovavimo patirtį turintiems ir naujiems (jauniems) vadovams. Taip pat pastebėta, kad vadovams, ypač stokojantiems vadovavimo patirties, būtina trumpalaikė ar ilgalaikė mentorystė, kvalifikacinių reikalavimų ir kompetencijų lygį palaikantys bei keliantys mokymai.
This final master’s work oversees the importance of the competencies of the pretenders to leadership positions (from here forward – the leaders of educational institutions) in educational institutions (except institutions of higher education) when participating in the selection process (a competition) to become the leaders of a specific education institution, or if they are already the leader of that institution. It aims to look over the opportunities and directions of improving the system of competency evaluation, as seen by experts and scholars. In an analysis of the content of theoretical material, it systematizes and summarizes information, which has been found in scientific literature, about the leadership and administration of educational institutions (schools), the characteristics of the leadership of the aforementioned organizations, as well as the competency requirements that are posed to their leaders. By analysing legal documents, it has been noted that the changes between the years of 2012 and 2022 include: the qualification requirements posed for pretenders to leadership positions in educational institutions, the order of the competition organization, the procedures of competency evaluation – the outcomes of the evaluation of the pretender’s competencies are written in an evaluation certificate, which indicates the expression level of each competency in marks, and the mark sum of the evaluated competencies. In order to understand the outlook of education experts on the current system of competency evaluation, this thesis has conducted qualitative research, the goal of which was to discover the use of the results of competency evaluation for pretenders to leadership positions in educational institutions, when leading a specific educational institution. In summarizing the results obtained during the qualitative research, it can be said that education experts agree to the necessity of the procedures of competency evaluation, as a decisive criterion for the selection of pretenders, although they are critical of the reliability and application of the results of competency evaluation both on the systematic, and the personal level. It is suggested to differentiate the requirements of competency evaluation for leaders who already have leadership experience, and new (young) leaders. It is also noted that leaders, who have a significant lack of leadership experience, require a short-term or long-term mentorship, or training which maintains and raises their qualification requirements and their level of competencies.