Komunikacijos institutas / Institute of Communication

Pastaraisiais metais Sūduvos regiono konkurencija su didžiaisiais Lietuvos miestais nėra lygiavertė. Didėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai šalies viduje lemia, jog vis didesnė BVP dalis vienam gyventojui sukuriama didžiuosiuose šalies miestuose ir ypač sostinės regione. Tyrimai rodo, kad jaunimo ir ypač jaunų moterų migraciją į didmiesčius skatina ir miesto bei rajono jaunimo tapatumo ir ideologiniai skirtumai. Šiandien jaunimas pasisako už platesnio užmojo ekologinę transformaciją, skaitmeninius sprendimus ir demokratinį sprendimų priėmimą. Tačiau regionų plėtros strategijos vis dar remiasi stereotipiniais požiūriais, kurie neapima pasikeitusio šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo būdo ir vertybių. Todėl Sūduvos regiono patrauklumo vertinimas ypač jaunų žmonių ir jaunų moterų požiūriu įgyja ypatingą svarbą. Mokslinė problema - kaip Sūduvai tapti konkurencingu ir patraukliu regionu, kuriame kurtųsi naujos darbo vietos, daugėtų jaunų šeimų, į kurį grįžtų daugiau emigrantų. Darbo tikslas – ištirti Sūduvos regiono patrauklumo jaunimui specifiką, nustatant regiono patrauklumo, kaip vietos jaunimui gyventi, mokytis ir dirbti prioritetus bei veiksnius, darančius įtaką jų sprendimams. Tyrimo objektas – Sūduvos regiono patrauklumas jaunimui. Siekiamas rezultatas - moksliškai pagrįsti kokie požymiai apibūdintų Sūduvos regioną kaip atvirą naujovėms, patrauklų jaunimui gyventi, dirbti, mokytis, kūrybiškai ir atsakingai naudojantis regiono ištekliais.

Projektu siekiama nustatyti Sūduvos regiono patrauklumo požymius, galimus patrauklumo didinimo scenarijus. Tyrimo rezultatais grįstos rekomendacijos bus svarbios ne tik Projekto socialinių partnerių veiklai, bet ir prisidės prie žinių sklaidos visuomenėje.

Projekto tikslas – Mykolo Romerio universitete sukurti „Žurnalistika dezinformacijos eroje“ (angl. Journalism in the Era of Disinformation) kursą, skirtą ateities žiniasklaidos profesionalams, kuris taip pat galėtų būti kaip laisvai pasirenkamasis kursas ir kitų sričių studentams, besigilinantiems į dezinformacijos temas šiame skaitmeniniame amžiuje. Turi būti užtikrinta galimybė etninių mažumų bei pažeidžiamų grupių atstovams, kurie yra ypatingai jautrūs dezinformacijai bei propagandai, įsitraukti į šį kursą. „Žurnalistikos dezinformacijos eroje“ mokymų kurso tikslas – ne tik išugdyti geresnius žurnalistus, bet ir siekti, kad jie taptų žiniasklaidos raštingumo ugdytojais ir propaguotojais. Mokymai suteiks galimybę studentams susipažinti, kaip dezinformacija, manipuliacija informacija, neapykantos kalba ir pan. neigiamai veikia auditoriją ir verčia priimti tam tikrus sprendimus. Kurso metu bus remiamasi „išmokite atpažinti“(„Learn to Discern (L2D)“) metodika, požiūriu ir įrankiais.

Valstybėms, kurios daug investavo į skaitmeninę infrastruktūrą (ypač Lietuvai) didelis iššūkis yra šios infrastruktūros užpildymas turiniu. Lyderiaujančiose valstybėse labai sparti skaitmeninio turinio ekosistemų plėtra vyksta jau mažiausiai du dešimtmečius, jos tapo ūkio plėtros varikliu ir eksportu. Tradicinės turinio ekosistemos, grįstos intelektine nuosavybe ir kolektyviniu administravimu, skaitmeninėje erdvėje nebeveikia. Skaitmeninio turinio ekosistemose keičiasi ir turinys, ir dalyviai, ir vertės kūrimo būdai. Sparčiai randasi visiškai naujų skaitmeninio turinio formų (pvz. paremtų išmaniaisiais įrenginiais, dirbtiniu intelektu, virtualia ir papildyta realybe, etc.). Šio tyrimo objektas yra skaitmeninio turinio ekosistema – sąveikaujanti bendruomenė, sudaryta iš veikėjų (angl. stakeholders), kurie generuoja ir disponuoja skaitmeniniu turiniu. Skaitmeninis turinys yra elektroninėje erdvėje pateikiamos informacijos, produktų, paslaugų, jų ryšių (sąveikų) visuma, vykstančių kūrybinių ir technologinės plėtros procesų rezultatas. Skaitmeninio turinio ekosistemos lig šiol nagrinėtos ne kaip savarankiškas objektas, o kaip skirtingų, net nesusijusių, temų rinkinys. Šio projekto tikslas yra identifikuoti, įvertinti ir išanalizuoti skaitmeninio turinio ekosistemų elementus (turinį, dalyvius, sąveikas), ir šios analizės pagrindu parengti skaitmeninio turinio žemėlapį, ekosistemos ontologiją ir jungiantį ekosistemos modelį.

Šis mokslo tyrimų projektas remiasi idėja, kad pasitikėjimo mokslu stiprinimas turėtų būti atsakas į besikeičiančią situaciją žiniasklaidos ekosistemoje. Mokslo svarbos supratimas yra viena esminių visuomenės raidos sąlygų. Nustačius skirtingų gyventojų grupių požiūrio, pažinimo ir elgesio ypatybes bei sukuriant vartotojų profilius, bus galima parengti įrodymais pagrįstas rekomendacijas tikslinei ir efektyviai mokslo komunikacijai, nukreiptai į skirtingas vartotojų grupes. Požiūris į mokslą reguliariai tiriamas daugelyje šalių (Eurobarometras, 2005; OST ir Welcome Trust, 2000). Rezultatai rodo, kad pasitikėjimas mokslu, kaip informacijos šaltiniu, priklauso nuo piliečių politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties (Funk, 2017). Tyrimai nustatė skirtumus tarp miesto ir kaimo gyventojų (Kawamoto ir kt., 2013), parodė, kad skirtingų mokslo sričių žinios skiriasi priklausomai nuo socialinių ir demografinių ypatybių (Kristiansen ir kt., 2016), ir nustatytas teigiamas ryšys tarp domėjimosi mokslu ir mokslinių žinių paieškos internete veikla (Nisbet ir kt., 2002).

Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.

Mykolo Romerio tyrėja ir Leideno universiteto doktorantė Eleonora Dagienė 2018 m. pabaigoje pradėjo mokslo tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti Lietuvos mokslo vertinimo priemonių efektyvumą ir kylančias kliūtis bei nustatyti nenumatytas kiekybinio mokslo vertinimo pasekmes. Analizuojant Lietuvos mokslo vertinimo reglamentavimą ir mokslometrinius rodiklius, iškilo papildomų klausimų. Vienas iš tokių klausimų susijęs su Lietuvos mokslo tarptautiškumu: kodėl, nepaisant daugybės skatinimo priemonių, Lietuvos mokslo tarptautiškumo rodikliai nekyla?

Siekiant giliau pažvelgti į Lietuvos publikacijomis matuojamus mokslo pasiekimus, papildomi duomenys buvo surinkti iš daugiau kaip 50 interviu su mokslo politikais, administratoriais ir įvairių sričių mokslininkais. Analizuojant pokalbiuose surinktą medžiagą mokslininkų įtrauktis tapo viena iš svarbiausių ir daugiausiai klausimų keliančių temų. Maža to, pirminiai tyrimo rezultatai atskleidžia, kad prieš skatinant mokslininkus įsitraukti į tarptautines akademines bendruomenes, vertėtų susirūpinti vietinės reikšmės įtrauktimi.

Be visa ko, vietinė ir tarptautinė įtrauktis siejama ir su mokslo veiklų ekonominiu ir socialiniu poveikiu, kuris Lietuvos mokslo bendruomenei yra sąlyginai naujas. Tai sąlygojo papildomos temos įtraukimą į du renginius, suteiksiančius įžvalgų mokslo politikos formuotojams ir Lietuvos akademinei bendruomenei.

Dabartiniam žiniasklaidos kraštovaizdžiui didelę įtaką daro skaitmeninimas, kuris rodo visišką pasinėrimą į postskaitmeninę erą. Peržengus pradines skaitmeninės komunikacijos ir transmedijos strategijų savybes, atsiranda naujų komunikacijos galimybių, keičiant medijuotos komunikacijos paradigmą. Šiame scenarijuje nuolatinis pasakojimo temų ir strategijų transformavimas yra labai aktualus. Tarp esminių klausimų, reikalaujančių tarptautinio susidomėjimo, yra lyčių lygybė - penktasis Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų (DVT) tikslas. Vyriausybės ir prekių ženklai vis dažniau pripažįsta, kaip svarbu įtraukti šį klausimą į savo institucinės ar įmonių socialinės atsakomybės pastangas, siekiant didinti piliečių ir vartotojų informuotumą. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama pasakojimams, kuriais skatinama lyčių lygybė postskaitmeninės žiniasklaidos kontekste. Juo siekiama sukurti postskaitmeninio pasakojimo koncepcijos pagrindą, atspindintį mūsų postskaitmeninės eros žiniasklaidos realybę. Nagrinėjamas jos potencialas institucinėje komunikacijoje ir įmonių socialinėje atsakomybėje kaip įtikinimo ir auditorijos informavimo strategija - tai nauja koncepcija, kuri mokslinėje literatūroje dar nėra išsamiai išnagrinėta. Projekte, kuriame taikomas metodologinis trianguliacijos metodas, apimantis kokybinę ir kiekybinę perspektyvas, ketinama išanalizuoti atitinkamus atvejų tyrimus, surinkti ekspertų nuomones ir išsiaiškinti, kaip Z ir Alfa kartos iššifruoja ir sąveikauja su šiuo postskaitmeniniu pasakojimu. Jame pateikiama tarptautinė apžvalga ir Lietuvos bei Ispanijos scenarijų palyginimas. Be akademinės perspektyvos, tyrimas pateikia praktinį pritaikymą institucijoms ir organizacijoms, besirūpinančioms darnaus vystymosi tikslais. Tai ypač aktualu tiems, kurie rūpinasi individualia įtaka ir kolektyvine ateitimi, siekdami tvarios ir visiems lygios planetos. Šio tyrimo išvados gali tiesiogiai informuoti ir sustiprinti jų pastangas skatinti lyčių lygybę.