Freitakas, Eduardas

The doctoral dissertation develops the methodology of building the regional hedge funds’ performance measurement models, which underline the importance of the region-specific risk factors, embedding the investment environment crisis and regulation factors, and reflecting the hedge fund managers’ contribution – alpha. Due to their unique strategies focused on absolute return and high diversification, hedge funds’ performance is often analyzed by non-linear connections with market risk factors. However, the author seeks robust performance measurement models based on the Fung-Hsieh 8-factor model with linear dependencies. The research uses panel data models, allowing fund-specific national risk factors and investment environment periods. The models revealed equity and fixed-income strategy hedge funds’ significant dependence on the national stock and bond risk factors, while CTA funds’ performance - was on commodity and other financial asset prices. The longevity of the Nordic hedge funds analyzed in the research resulted in a positive crisis alpha premium indicating Nordic region hedge fund managers’ abilities to overcome the crisis. The applied fixed effect allows rating hedge funds by alpha in a predefined coherent pool of hedge funds. The developed methodology reflects the region specifics and can be transformed to other regions with their hedge fund investment peculiarities.

Daktaro disertacijoje sprendžiama mokslinė problema, kokį poveikį šalies finansiniam stabilumui daro institucinių sektorių skolos ir kaip tą poveikį įvertinti. Disertacijoje siekiama išanalizavus institucinių sektorių skolų poveikio šalies finansiniam stabilumui teorinius principus bei finansinio stabilumo vertinimo metodus, parengus tyrimo metodiką ir atlikus empirinį tyrimą, kompleksiškai įvertinti institucinių sektorių skolų poveikį šalies finansiniam stabilumui Europos Sąjungos valstybėse. Atskleidus skirtingus požiūrius į šalies finansinio stabilumo teorinius principus, pateikta šalies finansinio stabilumo koncepcija. Išskirti ir palyginti mikro ir makro požiūriai į šalies finansinį stabilumą. Nustatyta, jog institucinių sektorių ir šalies finansinio stabilumo ryšiai yra netolygiai ištirti, mažai dėmesio skiriant įmonių instituciniam sektoriui. Dėl šios priežasties, identifikuotas poreikis kompleksiškai analizuoti visų institucinių sektorių poveikį šalies finansiniam stabilumui, vienodai skiriant dėmesio visiems sektoriams ir išryškinant jų poveikio skirtumus. Apibendrinus mokslinę literatūra išskirtas rodiklių rinkinys, kuris pilnatviškai atspindi šalies finansinio stabilumo būklę, atliekant makro prudencinius tyrimus Europos Sąjungos mastu. Atlikus institucinių sektorių skolų poveikio šalies finansiniam stabilumui teorinių prielaidų analizę ir remiantis šalies finansinio stabilumo vertinimo modelių analizės rezultatais, pasiūlytas institucinių sektorių poveikio šalies finansiniam stabilumui vertinimo modelis. Sudarytas modelis pasižymi kompleksiškumu, nes į jį įtraukiami visi instituciniai sektoriai ir pasirinktas finansinio stabilumo rodiklių rinkinys. Buvo nustatyta, jog finansų sistemos sutrikimų priežastimi gali būti bet kurio institucinio sektoriaus per didelis skolinimasis. Problemos viename instituciniame sektoriuje gali persikelti į kitus sektorius. Finansinę krizę gali sukelti vieno sektoriaus per didelės skolos, o kito sektoriaus perteklinis skolinimasis gali tą pačią krizę pagilinti ir pratęsti. Atlikus kompleksinę analizę, išskirti kiekvieno institucinio sektoriaus poveikio šalies finansiniam stabilumui skirtumai, pagrįsta būtinybė stebėti visų institucinių sektorių skolas vienu metu, siekiant išsaugoti šalies finansinį stabilumą.

Magistro baigiamajame darbe įvertinti Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos pelningumą sąlygojantis veiksniai. Darbe buvo analizuojami makro-aplinkos poveikis ne gyvybės draudimo rinkai. Pirmoje dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė. Išanalizuoti ir apibendrinti su darbo tema susiję moksliai straipsniai, moksline literatūra. Metodologinė dalis atlikta remiantis panašaus pobūdžio mokslinių tyrimų analizę. Tyrimai analizuojami siekiant užtikrinti tinkamo metodo pasirinkimą, užtikrinanti darbo rezultatų kokybę. Trečioje dalyje, remiantis metodologine dalimi, atliekamas tyrimas, pateikiami analitiškai įvertinti rezultatai, tikrinamos hipotezės. Naudojant regresinę analizę pateikiamas sąlygojančių veiksnių modelis ne gyvybės draudimo rinkos pelningumui ir pateikiama prognozė. Pabaigoje pateikiamos atlikto tyrimo darbo išvados.