Švedas, Edvinas

Negausūs tyrimai rodo, kad preferencija greitai suformuojamam, užtikrintam ir stabiliam žinojimui, aprašoma kognityvinio užbaigtumo poreikio (KUP) konstruktu, yra susijusi su priešiškais ir geranoriškais seksistiniais prietarais (Roets ir kt., 2012). Tačiau nėra aišku, kaip šis poreikis atsispindi skirtingais – ambivalentiškos ir univalentiškos – seksizmo raiškos atvejais. Tyrimo tikslas – nu-statyti KUP ir seksizmo sąsajas atsižvelgiant į galimą lyties moderacinį vaidmenį. Metodai. Heterogeniška imtis (N = 187, 18–68 metų 108 moterys ir 79 vyrai, M = 26,73, SD = 8,53) užpildė atnaujintą Kognityvinio užbaigtumo poreikio (Roets, Van Hiel, 2007) ir Ambivalentiško seksizmo (Glick, Fiske, 1996) klausimynus. Rezultatai patvirtino, kad, kontroliuojant lyties efektą, aukštesni KUP įverčiai leidžia numatyti aukštesnį priešišką ir geranorišką seksizmą. Lytis moderavo tik KUP ir geranoriško seksizmo ryšį (moterų grupėje konstruktų ryšiai buvo stipresni). Skirstant imtį pagal seksizmo raišką, nustatyta, kad KUP įverčiai aukštesni tarp ambivalentiškas (skirtingai nei univalentiškas) seksistines nuostatas reiškiančiųjų, taip pat kad moterų KUP įverčiai visose seksizmo raiškos grupėse yra aukštesni nei vyrų. Išvados. Tyrimas parodė, kad moterims taikomi socialiniai prietarai gali būti aiškinami motyvaciniais žinojimo formavimo skirtumais. KUP yra aukštesnis ambivalentiško seksizmo raiškos grupėje. Rasti konstruktų ryšiai suderinami su esamais teoriniais požiūriais, kad ambivalentiškas seksizmas gali funkcionuoti kaip socialinę sistemą pateisinanti ideologija, tenkinanti episteminio stabilumo poreikį.