Raposo Inacio, Miguel Angelo

Projekto tikslas: Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, ir manoma, kad netrukus šis skaičius dar išaugs. Miestų teritorijų augimas mažina ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas. Ekosisteminės paslaugos (EP) yra labai svarbios žmonių gerovei, todėl būtina suvokti, kaip žemėnauda ir klimato kaita paveiks jų teikimą miestuose. Miestų plėtra yra vienas iš didžiausią poveikį ekosistemų degradacijai darančių veiksnių. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur didieji miestai yra vieni sparčiausiai augančių Europoje. Europoje ir Lietuvoje atlikta nedaug žemėnaudos ir klimato kaitos poveikio EP tyrimų. Suprasti, kaip žemėnauda ir klimato kaita ateityje paveiks miestų teritorijas, yra labai svarbu siekiant užtikrinti miestų gyvybingumą. Projekto „Ekosisteminių paslaugų miesto teritorijose kartografavimas ir prognozavimas” (MAFESUR) tikslas – ištirti žemėnaudos ir klimato kaitos poveikį EP teikimui trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bus vertinami 3 būsimi žemėnaudos ir 3 klimato scenarijai iki 2050 metų. Kiekvienoje tiriamoje vietovėje bus kartografuojamos 2 reguliavimo ir 2 aprūpinimo EP ištekliai. Iš viso kiekvienam miestui bus parengti 9 scenarijai ir 36 EP sluoksniai.

Numatytos veiklos:

Suinteresuotųjų šalių įtraukimas, literatūros apžvalga ir duomenų rinkimas.
Žemėlapių sudarymas ir būsimų žemėnaudos pokyčių prognozavimas pagal skirtingus klimato scenarijus.
EP žemėlapių sudarymas ir prognozavimas.

MAFESUR rezultatai bus platinami įvairiais kanalais, kad pasiektų visas visuomenės grupes ir padėtų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valdžios institucijoms gauti mokslu pagrįstos informacijos geresniam miestų planavimui ir gyvenimui juose. MAFESUR suteiks patikimą informaciją, kuri padės tiriamoms teritorijoms tapti atsparesnėmis. Projektas padės Lietuvai įgyvendinti nacionalines (pvz., Lietuvos vizija 2050), ir prisidėti įgyvendinant regionines (pvz., ES biologinės įvairovės strategija 2030) ir pasaulines (pvz., JT darnaus vystymosi tikslai) strategijas.

CREATE siekia užpildyti keletą žinių spragų, kurios šiuo metu trukdo veiksmingai įgyvendinti NBS, skirtas eutrofikacijai Baltijos jūros baseine. Projekto metu bus identifikuotos, įvertintos ir žemėlapiuose pažymėtos pagrindinės aprūpinimo, palaikymo ir reguliavimo ekosistemos paslaugos, kurioms daro įtaką eutrofikacijos procesai, taip atskleidžiant ekosistemų paslaugų ir eutrofikacijos tarpusavio ryšius. Vėliau CREATE tikslas bus nustatyti ir prioritetizuoti eutrofikaciją mažinančias NBS, pritaikytas Baltijos jūros regiono aplinkos realijoms, užtikrinant erdvinį suderinamumą su ES teikimu. Erdvinis prioritetizavimas bus grindžiamas ES teikimo optimizavimo algoritmais, siekiant sumažinti ES kompromisus ir sustiprinti ES sinergiją. Galiausiai projektas užtikrins siūlomų NBS įtraukimą į politiką, skatindamas jų integravimą į valdymo praktiką visame gėlo vandens, pakrančių ir jūrų kontinuume

Projektu LACLAN (Lietuvos ežerų ekosistemos paslaugos: klimato ir žemės naudojimo pokyčių poveikis angl. Lithuanian lake ecosystem services: impacts of climate and land-use change) siekiama pagerinti žinias apie ekosistemų paslaugas (EP) ir jų indėlį į žmonių gerovę Lietuvoje, įvertinant ir atvaizduojant svarbiausias įvairių ežerų teikiamas EP skirtingomis laiko-erdvės skalėmis.Taip pat, projekte tiriama, kaip būsimi klimato ir žemės naudojimo pokyčiai daro įtaką aprūpinimui ežero EP tiriamaisiais scenarijais. Projektas suskirstytas į dvi veiklas: 1) Literatūros apžvalga, svarbiausių Lietuvos ežerų EP identifikavimas kartu su suinteresuotosiomis šalimis, rodiklių identifikavimas, scenarijų kūrimas, metodikos parinkimas ir duomenų rinkimas; 2) nacionalinio masto EP žemėlapių sudarymas ir vertinimas iš laiko perspektyvos (įskaitant ateities scenarijus); didelės skiriamosios gebos UAV (bepiločių orlaivių) vaizdai atvejo analizės lygiu ežerams, turintiems reikšmingą socialinę-ekonominę veiklą, susijusią su aprūpinimo, reguliavimo ir kultūrinėmis EP; teikti siūlymus ir rekomendacijas dėl aplinkos politikos ir valdymo. Projekto rezultatai prisidės prie ežerų teikiamų EP pažangos ir padės suprasti sudėtingą sąveiką socioekologinėse sistemose. Taip pat, analizuojamų būsimų klimato ir žemės naudojimo scenarijų įtaka EP teikimui, labai aktuali valdžios institucijoms, sprendimų priėmėjams ir planuotojams, siekiant atskleisti ežerų teikiamų EP vaidmenį ir paremti įvairių nacionalinių ir tarptautinių aplinkos politikos krypčių įgyvendinimą (pvz., Lietuvos nacionalinė aplinkos strategija, Vandens pagrindų direktyva, Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., Europos žaliasis kursas, Paryžiaus klimato susitarimas ir JT darnaus vystymosi tikslai). Galutinė geoduomenų bazė bus prieinama suinteresuotosioms šalims, sprendimų priėmėjams ir plačiąjai visuomenei, siekiant didinti žinomumą apie ežerų ekosistemų vaidmenį teikiant paslaugas ir jų svarbą žmonių gerovei.

Daugiau nei pusė Europos dirvožemio, be kitų problemų, kenčia nuo taršos, erozijos ir tankinimo problemų, o pagal klimato kaitos scenarijų ši degradacija tik dar labiau blogėja. Šiuo metu dirvožemio kokybės prastėjimas kasmet kainuoja apie 50 mlrd. eurų. Tačiau dirvožemio sveikata vis dar laikoma abstrakčia sąvoka, kuri negali būti įtraukta į finansinę veiklą ir kurią labai sunku reglamentuoti. InBestSoil projekto tikslas yra sukurti investicijų į dirvožemio sveikatos išsaugojimą ir atkūrimą sistemą, plėtojant sveiko dirvožemio lyginant su paveikto dirvožemio ekosistemos teikiamų paslaugų ekonominio vertinimo sistemą, bei įtraukti ją į verslo modelius. Viešosioms ir privačioms organizacijoms tai suteiks ekonominę vertę jų veiksmams, susijusiems su dirvožemio sveikata, bei įgalins rengti bendras strategijas bendradarbiaujant su vietiniais suinteresuotaisiais asmenimis siekiant nacionalinių ir ES politikos ambicijų. InBestSoil pateiks duomenis, įrodymus, įrankius ir modelius, skirtus įvertinti, kaip investicijos į dirvožemio sveikatą gali prisidėti prie perėjimo prie ilgalaikio, atsparaus ir tvaraus dirvožemio naudojimo. Tyrimai bus atliekami 6 švyturiuose ir 3 gyvosiose laboratorijose – iš viso 9 tyrimų srityse, keturiuose Europos biogeografiniuose regionuose (Borealiniame, Žemyniniame, Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros) ir įvairios paskirties žemėje (žemės ūkio, miškų, miesto, kasybos). Tai bus bendro kūrimo ir projektavimo modeliai, kuriuose atsispindės skirtingų kūrėjų požiūris, atsakingi tyrimai ir inovacijos bei atviras mokslas. Šiame 48 mėnesių projekte dalyvauja dvidešimt labai skirtingų profilių partnerių iš dešimties šalių (universitetai, mažos ir vidutinės įmonės, konsultavimo kompanijos, ūkininkai, NVO ir kt.). Tokia projekto partnerių sudėtis palengvins rezultatų sklaidą ir tarptautinį bendradarbiavimą bei paskatins įmonių, investicinių kompanijų ir viešojo administravimo institucijų investicijas į dirvožemio sveikatą visame pasaulyje.

Projekto tikslas – parengti nacionalinių ekosistemų paslaugų (EP) vertinimo ir žemėlapių sudarymo sistemą, geriau suprasti santykius tarp ekosistemų, biologinės įvairovės ir žmonių gerovės Lietuvoje ir nustatyti socialinius ir ekonominius pokyčių veiksnius, veikiančius EP pasiūlą. Projektui įgyvendinti numatytos 5 veiklos (WP)1) koncepcinių rėmų EP klasių tipų ir jų veikiančių socialinių bei ekonominių pokyčių veiksnių analizei sukūrimas; 2) suinteresuotųjų šalių, įvairių sričių ir sektorių, įtraukimo į EP vertinimo ir pokyčių veiksnių analizės bei šių šalių gebėjimų ugdymo modelio sukūrimas; 3) nacionalinis EP vertinimas ir kartografavimas pagal CICES klasių tipus, bei pokyčių veiksnių, susijusių su EP, analizė; (4) atvejo studijų lygmens EP analizė, įgyvendinant konkrečios teritorijos geoerdvinius modelius ir (5) Geoportalo projektavimas ir įgyvendinimas generuojamų geoerdvinių darbų vizualizavimui ir dalinimuisi. Siekiamas rezultatas: LINESAM projekto rezultatai padidins EP rodiklių žinias ir pritaikymą viešajame ir privačiajame sektoriuose, nustatys kliūtis suinteresuotosioms šalims naudojant EP metodą ir užtikrins vienodą ir suderintą duomenų mainų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo metodą.

Norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 laipsnio visuotinio atšilimo slenkstį ir iki 2050 m. įgyvendinti Europos žaliojo kurso neutralaus klimato tikslą, būtina ženkliai sumažinti antropogeninį išmetamų teršalų kiekį bei maksimaliai padidinti CO2 absorbentus. Miškai bei sengirės kaip CO2 absorbentas iš dalies kompensuoja antropogeninio išmetamo CO2 kiekio didėjimą ir yra reikšmingas klimato kaitos buferis. Priklausomai nuo miškų charakteristikų, jų valdymo bei pačios ekosistemos teikiamų paslaugų, patys miškai gali būti ne tik grynieji CO2 absorbentai, bet ir CO2 šaltiniai. Vykdant OptFor-EU projektą bus sukurta sprendimų priėmimo pagalbos sistema (Decision Support System – DSS), skirta miškų valdytojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, su galimais variantais ir būdais optimizuoti dekarbonizaciją ir kitas miško ekosistemų paslaugas (Forest Ecosystem Services – FES) visoje Europoje. Remiantis esamais duomenų šaltiniais, naujausiais miškų vertinimo rodikliais bei sąsajomis tarp klimato veiksnių, miškų atsako ir ekosistemos paslaugų, OptFor-EU sieks įgyvendinti penkis pagrindinius tikslus: (1) Pateikti atnaujintą „Miško klimato“ („Forest-Climate Nexus“) ir „Miško ekosistemos paslaugų (FES)“ aprašą; (2) Eliminuoti į galutinį vartotoją orientuotą proceso modeliavimą; (3) Įgalinti galutinius miško vartotojus priimti pagrįstus sprendimus, didinančius pateis miško atsparumą ir dekarbonizaciją; (4) Sukurti inovatyvią sprendimų priėmimo pagalbos sistema (Decision Support System – DSS) ir (5) Mažinti atotrūkį tarp skirtingų ES strateginių prioritetų, fundamentalaus mokslo bei miškų ir su mišku susijusių sektorių suinteresuotųjų šalių. Remiantis pasiūlos-paklausos metodu, projekto įgyvendinimo metodologija apjungia nuolatinį duomenų konsolidavimą, modeliavimą ir bendrą sprendimų kūrimo procesą kartu su miškų valdytojais ir kitais suinteresuotų šalių praktikais visuose Europos miškų tipuose. DSS sistema bus sukurta ir išbandyta aštuoniose atvejų analizės srityse. Bus siekiama, kad paslauga būtų paruošta naudojimui ir atitiktų TRL7 Europos lygmeniu, o parengtas sistemos perdavimo vartotojui planas padidins poveikį visuomenei ir verslui.

Vis labiau pripažįstama biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų bei jų teikiamų paslaugų svarba. Buvo pradėtos politikos iniciatyvos, tokios kaip Europos Sąjungos bioįvairovės strategijos 2020 ir 2030 m., IPBES, IPCC ir CBD, skirtos biologinei įvairovei, gamtos kapitalui ir susijusioms vertybėms spręsti. Tyrimai sukūrė žinių bazę, leidžiančią geriau suprasti gamtos ir žmogaus sąveiką, kuri yra ekosistemų paslaugų (ecosystem services – ES) teikimo pagrindas. Pagrindinis susijusių veiksmų tikslas – pateikti patikimą informaciją, kurią būtų galima panaudoti siekiant paremti ekosistemų apsaugą, atkūrimą ir tvarų bei klimatui neutralų naudojimą iki 2030 m. MAES pateikė konceptualią, metodologinę ir duomenų bazę išsamiems vertinimams atlikti; įvairiais erdviniais masteliais, įskaitant visų ekosistemų paslaugų vertinimą (2020 m.) ir vertinimus Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vis daugiau prieinama žinių ir duomenų apie skirtingus ekosistemų tipus (įskaitant saugomas ir jūrų teritorijas). Kitas žingsnis – integruoti skirtingus MAES komponentus (ekosistemos žemėlapių sudarymą, būklę, apskaitą) ir sudaryti sąlygas ekosistemų paslaugoms įsisavinti juos priimant sprendimus. Pagrindiniai iššūkiai apima biologinės įvairovės ekosistemos būklės ir ekosistemų paslaugų santykių įrodymą ir susiejimą su Europos Sąjungos politika. Konsorciumas vienija ekspertus iš visų ES valstybių narių, asocijuotų šalių ir ES užjūrio regionų su suinteresuotosiomis šalimis iš įvairių viešojo ir privataus sektorių. Konsorciumo kompetenciją sudaro pagrindiniai ekosistemų paslaugų mokslo, ekosistemų apskaitos ir mokslo, politikos ir verslo sąsajų ekspertai (ekologai, ekonomistai, socialiniai mokslininkai). Todėl įgyvendinant projektą bus pateiktos taikomos priemonės ir modeliai bei jų naudojimo gairės. Projektas pateiks realius, įrodymais pagrįstus ir suderintus ekosistemų paslaugų sprendimų priėmimo visoje Europoje atvejus, leidžiančius pakeisti dinamiką, sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir užtikrinti esminį ekosistemų paslaugų tvarų tiekimą ir naudojimą.

Pagrindinė problema Latvijoje ir Lietuvoje yra ta, kad miesto gėlo vandens ekosistemos, pavyzdžiui, ežerai ir tvenkiniai, dažnai nėra įtraukiamos į valstybinę stebėseną, nors visuomenė jas dažnai naudoja. Šie ežerai teikia didelę naudą visuomenei, todėl labai svarbu įvertinti jų ekologinę būklę ir būsimus pokyčius. Šiuo metu savivaldybės vandens kokybės tyrimus užsako tik kelis kartus per metus, o to nepakanka vandens saugumui užtikrinti. Miestų ežerams vis didesnę grėsmę kelia mikroplastiko tarša. Veiksmingam valdymui būtinas žiniomis pagrįstas, lankstus sprendimų priėmimas, atsižvelgiant į aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius veiksnius. Labai svarbu įtraukti suinteresuotąsias šalis. Nuotolinių išmaniųjų plūdurų naudojimas pagerins stebėseną ir padės savivaldybėms tapti tvaraus miesto ežerų valdymo pradininkėmis.