Arasimavičius, Mantas

Reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėse bylose pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ) gali būti taikomos tuo atveju, jei būsimo teismo sprendimo vykdymas šių priemonių nepritaikius gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Vis dėlto teismų praktikoje įstatyme ABTĮ numatytų pagrindų buvimas ar nebuvimas yra aiškinamas kur kas plačiau ir detaliau, negu tą galima numanyti. Siekiant atskleisti įstatymo numatytų ir teismų praktikoje pripažįstamų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų santykį, buvo atliktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos reikalavimo užtikrinimo priemonių bylose per 2010 metus analitinis tyrimas. Apibendrintos tyrimo išvados skelbiamos šiame straipsnyje. Tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gana plačiai ir ne visai tinkamai interpretuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindus.

Atsižvelgiant į minėtą interneto azartinių lošimų problematiką, šiame moksliniame straipsnyje yra tyrinėjamos bei lyginamos internetinių azartinių lošimų reguliavimo, taip pat visiško draudimo alternatyvos, teisiškai įvertinant Jungtinių Amerikos Valstijų, 2006 m. siekusių uždrausti internetinius lošimus, patirtį. Analizuojamos internetinių lošimų draudimo neefektyvumo priežastys, ieškoma būdų, kaip efektyviau kontroliuoti internetinius azartinius lošimus, geriau apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes nuo neigiamo internetinių azartinių lošimų poveikio. Tyrimo rezultatai paskatino taikant logines priemones pabandyti sukurti idealią internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo koncepciją, nustatyti, kas ir kaip idealiu atveju turėtų būti reguliuojama. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis internetinių azartinių lošimų reguliavimas nėra pažangus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra įtvirtintas tik absoliutus draudimas organizuoti kitokius lošimus negu yra nurodyti įstatyme. Vis dėlto lošti interneto lošimus Lietuvoje nėra draudžiama, ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija neturi jokių teisinių svertų kovoti su kitose valstybėse įsikūrusiais lošimų organizatoriais. Šios problemos dar labiau skatina sukurti efektyvų internetinių lošimų reguliavimo modelį. Taip pat straipsnyje yra pateikiamos pasaulinės internetinių azartinių lošimų plitimo ir galimo jų reguliavimo tendencijos, į kurias rekomenduojama atsižvelgti ir Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui, skatinant jį neatidėliotinai imtis bent minimalių internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo priemonių.

Azartinių lošimų teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje yra gana naujas. Pirmasis azartinių lošimų organizavimą legalizavęs ir jų organizavimo tvarką nustatęs įstatymas Lietuvos Respublikoje buvo priimtas tik 2001 metais. Vis dėlto jau šiuo metu visuomenė ir Lietuvos valstybė vis dažniau susiduria su socialinėmis problemomis, kylančiomis dėl išsivysčiusios asmenų priklausomybės nuo azartinių lošimų, liguisto asmenų potraukio lošti. Natūraliai kyla klausimas, ar galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas užtikrina pakankamas Šios priklausomybės formos užkardymo ir kovos su ja priemones. Siekiant atskleisti iškeltą hipotezę šiame moksliniame straipsnyje analizuojamos priklausomybės nuo azartinių lošimų susiformavimo priežastys ir prielaidos išskiriant biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Biologines priklausomybės priežastis mokslininkai sutartinai sieja su dviem pagrindinėmis sritimis: genetika ir neurologija. Genetiniai faktoriai, mokslininkų nuomone, skatina paveldimos priklausomybės nuo azartinių lošimų išsivystymą, o pagrindinės praktinę mokslinę reikšmę įgijusios neurologinės priežastys galėtų būti apibendrintos kaip hormonų neurotransmitorių veiklos sutrikimai. Psichologines priežastis mokslininkai apibendrino kaip sergamumą kita psichikos liga, asmenybės bruožus, stresą. Nustatyta itin aukšta koreliacija tarp priklausomybės nuo azartinių lošimų ir kitų psichikos sutrikimų, priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų.