Grigaliūnaitė, Jolanta

Europos Sąjungos teisės bazė dažnai pakeičia, koreguoja arba papildo nacionalinę teisės bazę. Šis pokytis nulėmė nacionalinių interesų grupių savo interesų atstovavimo, kuris tapo nukreiptas į europinį lygmenį, pokyčius. Interesų grupių bandymai europiniu lygmeniu atstovauti savo interesams atitinkamai nukreipė ir socialinių mokslų tyrėjų dėmesį: yra tiriama, kokias taktikas ir strategijas europiniu lygmeniu taiko interesų grupės, kokios turi įtakos Europos Sąjungos integracija pačioms interesų grupėms ir kita. Taigi europinių interesų grupių veikla yra nuodugniai stebima ir tiriama, o nacionalinėmis interesų grupėmis, ypač tomis, kurioms Briuselio koridoriai yra pasiekiami sunkiau, socialiniai mokslai domisi mažiau. Šis straipsnis yra inspiruotas minėtos situacijos. Juo siekiama, pirma, peržvelgti Lietuvos interesų grupių bei Lietuvos verslo interesų asociacijų ištirtumo lygį ir pateikti argumentų, įrodančių, kodėl verta tirti nacionalines verslo interesų asociacijas. Straipsnyje taip pat pateikti, remiantis trijų faktorių platforma, taikoma interesų grupių tyrimams, daliniai tyrimo, autorės atlikto 2007–2009 m., rezultatai. Minėtoji platforma susideda iš verslo interesų asociacijų organizacinių (asociacijos nariai, narystės koncentracija, asociacijos narystė, biudžetas, biudžeto paskirstymas atliekamoms funkcijoms, žmogiškieji ištekliai, asociacijos internacionalizacija ir kita), sektorinių (nacionalinė/regioninė vieno sektoriaus/skėtinė asociacija) ir atskiros šalies (verslo interesų grupių istorinė plėtra) charakteristikų. Tyrimo metu buvo apklausta 112 Lietuvos verslo interesų asociacijų, iš jų 80 nacionalinių ir 32 regioninės. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kurios prisideda prie tolesnių Lietuvos verslo interesų asociacijų nacionalinių tyrimų ir yra tų tyrimų pagrindas.

Šiame straipsnyje siekiama pristatyti Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupės sukurtą doktorantūros kokybės vertinimo ir tobulinimo metodiką. Tyrimas atliktas 2007 m. vykdant Europos Sąjungos Socialinio fondo finansuotą projektą „Magistrantūros, doktorantūros ir mokslinės veiklos organizavimo procesų kokybės užtikrinimo metodikų parengimas, bandomojo vertinimo išvadų ir tobulinimo rekomendacijų pateikimas".

Civil society could be expressed by itself in a large variety of forms: individual initiatives through social movements, associations, non-governmental organizations, societies and other organizations. "Civil society is the location from where legitimacy must be obtained if one is to talk of a democratic political system" [4, p. 25]. It is impossible to determine one model or one discourse for civil society, as well as the definition of civil society is not unique either. Taking into consideration the differentiation of "concepts" of civil society, the development of civil society in the article in a way is seen through NGOs - as a relation among public component in the Baltic countries. The aim of the article is to provide empirical insights, which contrast with the normative assumptions that often underlie the "new civil society participation" literature and discourse of policy-makers, in particular in terms of participation. The Dahl criteria for democracy: deci-sion making processes, freedom of expression, access to information and right to freedom of association have been chosen aiming at evaluation of civil participation. The criteria have determined the structure of the article in the context of theoretical analysis. The analysis is also based on comparative method, and it involves three Baltic States: Lithuania, Latvia, and Estonia.