Amilevičius, Darius

The article presents the consideration about the right to privacy of the individual vs. public interest in the context of the challenges of globalization of personal data ecosystem, new trends of information technologies and the digital economy boost. A new computing and information sharing architecture and technologies has emerged during the past 10 years. The proposed European Commission Data Protection Regulation currently under discussion by the European Council and Parliament is the most comprehensive attempt to establish new norms for the flow of personal data. While different views were expressed throughout the dialogue on these proposals and the underlying principles, it was clear that these rules when agreed would be the big step forward creating and implementing the new Personal Data ecosystem. While the complexity of operating in a decentralized and distributed networked environment poses new challenges, ensuring Personal Data security remains crucial.

The article presents a review of national legal sources related to the statutory public service and consists of six parts. The first part of the article reviews legal regulation of the public service system in Lithuania. Types of Public Servants are presented in the second part of the article. The legal acts that determine different Categories and Positions of Statutory Public Servants are revealed in the third part. The fourth part analyses the requirements for the candidates for Statutory Public Servants – pretrial investigators. The competence and functions of Statutory Public Servants – pretrial investigators are discussed in the fifth part of the article. One type of Statutory Public Servants – police officers have specific duties, implementation of which requires a specific knowledge, competence and education. Pre-trial investigation should be made by a police officer with good legal knowledge; however there is no requirement in the laws for the candidate to have a legal education. The need to determine the qualification requirements for persons wishing to take up the position of a pre-trial investigation officer was observed. The sixth part of the article presents the Lithuanian system of the qualification requirements of the higher legal education. The laws ensure the quality and content of studies in the institutions of higher education and the possibility for a student to develop full skills of law interpretation and application, practical and legal reasoning. Taking into account the functions performed by pre-trial investigators, the qualification requirements of the higher legal education shall apply to the citizens of the Republic of Lithuania.

Žmogaus teisių srityje teisiniai sprendimai labai dažnai persipina su moraliniais. Diskursas apie žmogaus teisių universalumą neįmanomas, kol nėra visuotinai pripažintos objektyvios etikos doktrinos. Europos Sąjungos politiniame diskurse deklaruojama pagarba krikščioniškoms vertybėms. Vis dėlto krikščioniškoji etika dar nepersikėlė į Vakarų valstybių teisines sistemas, kurias, be kitų etinių doktrinų, stipriai veikia utilitarizmas. Straipsnyje analizuojama bei lyginama krikščioniškoji ir utilitaristinė žmogaus teisių samprata, taip pat šių etinių doktrinų galima įtaka bendros žmogaus teisių sampratos formavimui.

Daugiakultūriškumas gali būti suprastas ir kaip ideologija bei politika, kurios remiasi liberalia kultūrinės įvairovės koncepcija. Ši koncepcija deklaruoja etninius, rasinius ir subkultūrinius prioritetus ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje sociumo plotmėse. Koncepcijos tikslas - nugalėti diskriminaciją ir įtvirtinti tautinių bei kitų mažumų lygybę daugumos atžvilgiu. Daugiakultūriškumas praėjo neilgą, bet sudėtingą vystymosi kelią, bet nuo 2010 metų jis patyrė krizę. Šių dienų kontekste „žlugęs daugiakultūriškumas“ yra gana drąsus ir politiškai nekorektiškas teiginys. Tik kur jis veda? Kas toliau? Logiškai mąstant, jei daugiakultūriškumas diskredituotas, tada turėtų atsirasti alternatyva, galbūt netgi opozicinė buvusiai politikai. Kokia ji? O gal daugiakultūriškumas ne žlugo, o atėjo laikas patirti evoliucinę transformaciją? Straipsnio autoriai siekia rasti ir skaitytojams pateikti atsakymus į šiuos ir panašius klausimus, analizuodami daugiakultūriškumo krizės susidarymo istorines priežastis, dabartinę problematiką, jo teorinius modelius ir pateikia penkis galimos tolesnės daugiakultūriškumo raidos scenarijus.

Elektroninės erdvės saugumo ekonomika - nauja ekonomikos mokslo sritis, apimanti už ją anksčiau atsiradusias saugumo ekonomiką ir informacijos ekonomiką. Užsienio mokslininkai jau kuris laikas pabrėžia, kad kibernetinio saugumo neįmanoma pasiekti vien technologinėmis priemonėmis. Tai tarpdisciplininių studijų, kur ekonomika užima svarbią vietą, objektas. Daug šios srities problemų galima žymiai geriau paaiškinti ekonomikos kalba (viešosios gėrybės, informacijos asimetrija ir t.t.), o ekonominė logika sudaro prielaidas ribotus išteklius naudoti išmintingai, apsaugant individus, įmones ir organizacijas nuo kibernetinių atakų, bei pasirinkti optimalų investicijų į kibernetinį saugumą dydį. 2011 m. patvirtintoje pirmoje Nacionalinėje elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011-2019 metams programoje stinga dėmesio ekonominio pagrįstumo, mokslinio pagrįstumo ir teisėtumo principų sinerginei sąveikai, todėl investicijų į kibernetinį saugumą dydžio klausimas lieka atviras politinėms manipuliacijoms. Straipsnyje šios problemos svarstomos iš elektroninės erdvės saugumo ekonomikos taško, ieškant ekonominio pagrindo investicijų dydžio ir investavimo krypčių sprendimams.

Vertybės yra visa apimantys įsitikinimai, kurie nulemia žmonių sprendimus ir elgesį. Vertybės organizacijoje – tai ilgalaikis tikėjimas, jungiantis organizacijos narius bendrai veiklai ir tikslo siekimui. Kiekvienas organizacijos narys jas turėtų suvokti, joms pritarti, jomis vadovautis. Todėl profesinės vertybės yra pagrindinis organizacijos kultūros elementas. Lietuvos policijos organizacijos darbuotojų profesinių vertybių tyrimui buvo sukurta metodika ir apklausti 199 Kauno miesto komisariatų pareigūnai. Ruošiant klausimyną remtasi Glomseth, R., Gottschalk, P., Hole A. S. (2010) išskirtomis policijos organizacijos vertybių dimensijomis, sudarančiomis 21 bipolinių vertybių skalę. Straipsnyje analizuojami profesinių vertybių sistemos ypatumai, nustatytos dominuojančios ir mažiau reikšmingos darbuotojų nuomone organizacijos vertybės. Ištirtos statutinės organizacijos darbuotojų vertybių hierarchija rodo, kad ši organizacija yra visiškai formalizuota, o jos veikla yra kontroliuojama ir numatoma. Tai daugiau biurokratinė, orientuota į stabilumą, nei žinių organizacija. Tyrimo metu nustatyti statutinės organizacijos darbuotojų vertybių sistemos ypatumai leidžia įvertinti esamą situaciją, numatyti poreikius vertybių sistemos pokyčiams ir rekomendacijas jų įgyvendinimui.

Elektroninėje erdvėje sparčiai plinta nekontroliuojamas elektroninis smurtas. Elektroninės kontrolės objekto – informacijos – kiekis saityne irgi sparčiai didėja. Esami skaičiavimo metodai jau nesugeba jo apdoroti. Nors vis didėja informacijos dalis, perduodama vaizdu ir garsu, bet tekstas išlieka pagrindine informacijos perdavimo forma. Didelius kiekius tekstinės informacijos ar kitokių nestruktūrizuotų duomenų analizuojančios teisėsaugos bei viešojo saugumo užtikrinimo institucijos susiduria su problema, vykdydamos informacijos lietuvių kalba paiešką ir analizę – nėra veiksmingų prasminės (semantinės) teksto paieškos ir analizės priemonių, pritaikytų dirbti su lietuvių kalbos tekstais ir duomenimis. Reikalingos kokybiškai naujos, semantinės ir kalbų technologijos, kurios mokėtų analizuoti ir apibendrinti informaciją pagal jos prasmę. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvos mokslininkai jau pajėgūs sukurti ir įdiegti semantinių ir kalbos technologijų naujoves, būtinas teisėsaugos bei viešąjį saugumą užtikrinančioms institucijoms. Tačiau tai padaryti kliudo vėluojančios valstybės strateginės programos ir priemonės, bendros kalbos technologijų išteklių ir įrankių vystymo koncepcijos nebuvimas, nepakankamos valstybės investicijos į semantinio pasaulinio tinklo technologijas, ribotas bendradarbiavimas tarp privataus ir viešojo sektoriaus, bei akademinės bendruomenės.

The numbers of internet users are growing rapidly. A recent innovation is the creation of virtual worlds which promise an entire social life in cyberspace. During last decades information technology is considered as a major threat to privacy, because it makes prerequisite of pervasive surveillance, large databases, and lightning-speed distribution of information across the world. There are continual limitings of privacy and personal data abuse, made by Internet services providers. After the attacks of terrorist of September 11, 2001 in New York, communities around the world revalued existing rules and methods of dealing with information. The limiting of privacy is settled by law enforcement and by governments. The main question arise: does the privacy in its classical meaning match to the actual state of things?

Every religious and philosophical theory of ethics tends to determine what is good, and what is evil. Among ancient peoples religious laws governed every aspect of the communitys life. Ancient legal and moral codes have a religious quality because religion and government were never separate in the ancient world. In the teaching of the utilitarian, the utility is regarded as the basis of the appropriateness and of the obligation. Thus proceed the formation of the public utility concept. The purpose of this study – to examine the impact of the ancient Near East Law, Philosophy and Religion on human rights. Human rights in the early civilizations of both the East and the West were composites of various philosophies that served a peoples social and cultural contexts. The Code of Hammurabi from about 1800 B.C. is often cited by historians for its foundational place in the Western tradition of human rights. In the Hebrew Bible ethics also can be referred to as “human rights,” but they are based on a very different foundation than the “human rights” commonly promoted today. Both the Hammurabi Code and the Hebrew Bible are utilitarian in their approach, but in the biblical writings use of both utilitarian and deontological methods are used. In a narrow sense, the Mosaic Code reflects the point of view of the radical relativism school. In a broad sense, some of the Commandments involve protecting people from other people, and in this sense a form of “human rights” is established At the very heart of biblical ethics lie the fundamental values that infuse moral conduct and principles. In the Hebrew Bible all morality was legislated. No distinction was made between law and morality, as one could find in a pluralistic society.

Retorika – tai mokslas ir menas kaip žmogaus elgseną įtakoti žodžiu. Pagrindinės poveikio kategorijos – įtikinimas ir retorinė persvazija, kuri yra efektyvi fizinės jėgos alternatyva. XX a. atgimusi retorika, be kitų sričių, sėkmingai įsitvirtino politikos, teisės ir marketingo srityse. Taikomasis naujosios retorikos potencialas, naujas požiūris į argumentaciją ir ypatingas dėmesys oratoriaus asmenybės brandai leidžia ieškoti naujų jos efektyvaus panaudojimo sričių. Viešosios ir policijos pareigūnų nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad viešosios tvarkos apsaugos lygis Lietuvoje nepakankamas, būtina skirti didesnį dėmesį policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimui ir jų įvaizdžio formavimui. Šio tyrimo tikslas – ištirti retorikos taikymo tinkamumą ir galimą teorinę naudą viešosios tvarkos apsaugos ir policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo srityse. Atlikus tyrimą nustatyta: 1. Taikomoji retorika – nėra disciplina, mokinanti vien kalbėti. Tai metodologinis principas, prieitis, padedanti suvokti situaciją ir adekvačiai reaguoti. 2. Policijos pareigūno veiksmai retorinėmis priemonėmis apsaugoti viešąją tvarką gali būti priskiriami bendrinei apeliacinių (įtikinimo) viešųjų kalbų rūšiai, pagal požymius artimi tematinei politinių kalbų grupei ir turi sąlyčio taškų su juridine retorika. 3. Specialioji retorika policijos pareigūnams gali suteikti iš ekonominio taško pigią, bet demokratišką ir veiksmingą priemonę, kuri efektyviai pasitarnautų gerinant policijos pareigūno įvaizdį visuomenės akyse, didinant jų komunikacinę kvalifikaciją ir tobulinant viešosios tvarkos apsaugą.