Skeberdytė, Lina

Remiantis sisteminiu požiūriu bei tinklų ir tinklaveikos teorijomis, sukurtas konceptualus mokslo ir verslo organizacijų tinklaveikos analizės modelis, pagal kurį buvo parengta metodika Lietuvos biotechnologijų sektoriaus tarporganizaciniams ryšiams tirti. Empirinio tyrimo metu identifikuoti tinklo dalyviai, nustatyti tarporganizaciniai ryšiai, jų pobūdis (formalūs ir neformalūs), svertinė vertė (mokslinei produkcijai sukurti reikšmingi ir nereikšmingi ryšiai) ir, pritaikius socialinių tinklų analizės metodus ir instrumentus, remiantis mokslo, verslo ir inovacijų paramos organizacijų vadovų (atstovų) vertinimais, atskleista tinklo hierarchinė struktūra, tinklo dalyvių galios skaida tinkle, nustatyti kiekvienai organizacijų grupei būdingiausi ryšiai, stipriausi tarporganizaciniai ryšiai, išskirti reikšmingiausi ir izoliuoti tinklo dalyviai. Socialinių tinklų analizės rezultatai vizualizuoti sociogramomis. Ištirti susiformavusių ryšių skirtumai tarp organizacijų grupių ir nustatytas kiekvienos grupės formalios ir neformalios tinklaveikos santykis siekiant mokslinės produkcijos. Atskleisti mokslo ir verslo organizacijų tinklaveikos ypatumai ir nustatytos mokslinei ir komercinei produkcijai sukurti reikšmingų ryšių tinklo plėtros formos, tinklaveikos nauda bei apribojimai. Tyrimo rezultatai gali būti panaudoti formuojant skaidrią ir atvirą, bendradarbiavimu grįstą Lietuvos inovacijų politiką.

Darbe analizuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įsisavinimas Lietuvos mokslo sektoriuje. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvos mokslo politiką formuojančiuose dokumentuose įvardijami kaip viena iš prioritetinių sričių, tačiau nepaisant juose įtvirtintų ambicingų uždavinių, pagal visus mokslo būklę apibūdinančius rodiklius yra viena iš labiausiai atsiliekančių šalių ES, ypač tai pasakytina apie sektoriaus finansavimą. Kadangi nacionalinis MTEP finansavimas yra skurdus, ES struktūrinių fondų lėšos yra puiki galimybė papildomai finansuoti mokslo sektorių, tačiau yra labai svarbu tikslingai paskirstyti lėšas ir užtikrinti sėkmingą jų įsisavinimą. Mokslinio tiriamojo darbo objektas - ES paramos įsisavinimas Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Darbo tikslas - išanalizuoti Europos Sąjungos paramos įsisavinimo rodiklius MTEP srityje ir įvertinti jos įsisavinimo efektyvumą ir tęstinumą. Darbe keliama hipotezė, kad visapusiškai sėkmingai įsisavinti ES struktūrinių fondų paramą MTEP srityje trukdo administracijos ir biurokratijos kliūtys, o taip pat menkas šalies dėmesys įgyvendintų projektų tęstinumui. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje teoriniu aspektu aptariami ES struktūriniai fondai ir jų parama Lietuvai 2004-2006 m. programavimo laikotarpiu, aptariamas ir vertinamas Lietuvos bendrasis programavimo dokumentas. Antrosios darbo dalies uždavinys - išnagrinėti ir įvertinti MTEP būklę Lietuvoje analizuojant pagrindinius šios srities kokybę lemiančius veiksnius: finansavimą, žmogiškuosius išteklius, mokslo sektoriaus produktyvumą. Šioje dalyje taip pat analizuojamos Lietuvos BPD priemonės, skirtos MTEP remti. Išsamiai aptariamos dvi tarpusavyje siejamos – BPD I prioriteto 5 ir II prioriteto 5 priemonės – ir jų įgyvendinimas Lietuvoje. Trečiojoje darbo dalyje atliekama šių priemonių įgyvendinimo KMU Kardiologijos institute atvejo analizė remiantis projektų įgyvendinimo tarpinėmis bei galutinėmis ataskaitomis, projektų vadovų bei paramą administruojančių agentūrų darbuotojų apklausa. Analizė atliekama remiantis pagrindiniais ES vertinimo gairėse išskirtais kriterijais: tinkamumo, efektyvumo, naudingumo ir tęstinumo. Išskiriami pagrindiniai sunkumai įsisavinant ES paramą bei pateikiamos rekomendacijas dėl BPD 2.5 ir 1.5 priemonių administravimo sistemos tobulinimo.