Gavrilovienė, Marta

Tiriamoji problema. Šiame darbe gvildenama alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema. Esminis nagrinėjamų bausmių aspektas yra pažeidėjo elgesio kontrolės galimybės laisvėje. Asmens kontrolė laisvėje grindžiama žmogaus gebėjimo keisti savo elgesį idėja. Problemų, padidinančių nusikalstamo elgesio recidyvo riziką sprendimas, pasikeitimas reikalauja iš nuteistojo valios ir pastangų (motyvacijos keistis). Vadinasi, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių poveikis nuteistajam turi sąlygoti jo elgesio pasikeitimą. Tokiu būdu nuteistajam teismo nustatytos individualios alternatyvios laisvės atėmimui bausmės sąlygos (įpareigojimai ir/ar draudimai) turi formuoti atitinkamą jo elgesio kryptį. Paskirtos bausmės sąlygos turėtų pažeidėjui formuoti užduotį spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas ir riboti elgesį, kuris yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema atskleidžiama nagrinėjant jų skyrimo ir vykdymo sąlygų gebėjimą paveikti nusikalstamą elgesį paskatinusius veiksnius ir tokiu būdu mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Analizuojant temą įžvelgiama tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės parinkimo (individualizavimo) ir nuoseklaus taikymo problema. Teismui, sprendžiant alternatyvios laisvės atėmimui bausmės skyrimo klausimą, reikia nustatyti ne tik skiriamos bausmės trukmę, bet ir tinkamumą konkrečiam asmeniui: ar paskirtos sąlygos (jų kiekis ir pobūdis) yra pakankamos, kad būtų įmanoma prižiūrėti nuteistojo elgesį gyvenimo laisvėje sąlygomis. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimas nulemia ir šių bausmių vykdymo procesą. Todėl, jei nuteistajam paskirtos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės kontekste nustatytos sąlygos nereikalauja iš jo pasikeitimo ir su nusikalstamu elgesiu susijusių problemų sprendimo, tai jų vykdymo kontrolė negali daryti poveikio nusikaltimų recidyvui. Nagrinėjamų bausmių praktinį veiksmingumą sąlygoja tinkamas jų parinkimas ir bausmių vykdymo eigoje taikomų reikalavimų nuteistajam pakankamumas, pagrįstumas, praktiškumas ir jų vykdymo vertinimas. Darbo aktualumas. Europos Tarybos Ministrų komitetas sprendžiant kalėjimų perpildymo problemą, rekomendavo valstybių narių vyriausybėms sudaryti kalėjimų perpildymo sprendimo planą, pagrįstą bausmių prioritetų, visuomenės nuomonės ir esamos bausmių praktikos analize. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programoje įtvirtintas siekis iš dalies pakeisti bausmių ir nuobaudų sistemą. Nustatyti teisės pažeidimams adekvačias bausmes, mažinti represinių bausmių poveikį, siekti asmenų, atlikusių bausmę perauklėjimo bei integravimo į visuomenę. Šioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta įtvirtinti bausmės ekonomijos principą – minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Įtvirtintas siekis rečiau bausti laisvės atėmimo bausme, dažniau taikyti viešuosius darbus, turtines ir kitas bausmes. Paminėtuose dokumentuose įtvirtintos teisėkūros gairės tapo pamatu naujų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įdiegimui ir jų taikymo galimybių išplėtimui 2003 metais gegužės 1 d. įsigaliojusiame baudžiamajame kodekse. Buvo tikimasi, kad šios priemonės padės mažinti laisvės atėmimo vietose įkalintų asmenų skaičių ir taps veiksmingomis alternatyvomis laisvės atėmimui. Viena iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo sąlygų yra sisteminga šių bausmių analizė, vertinant ar jų vykdymas atitinka planuotus rezultatus. Praėjo daugiau kaip penkeri metai nuo naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo. Per šį laiką sukaupta praktinė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymo patirtis reikalauja revizijos, ar pasiekti iškelti tikslai? Žvelgiant į alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos praktinį funkcionavimą pastebima, kad šių bausmių taikymui ir vykdymui būdingas chaotiškumas. Tokia pirminė praktinės problemos įžvalga lėmė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių teorinio ir praktinio ištyrimo aktualumą. Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina veiksmingo probacijos modelio sukūrimo poreikį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programoje numatyta sukurti ir įgyvendinti lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos (probacijos) modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir skatintų asmenis pakartotinai nebenusikalsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos programoje numatyta plėtoti veiksmingą probacijos (įskaitant bausmės vykdymo atidėjimą) sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir ypač sumažinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių. Minėtoje programoje įtvirtintas siekis pataisos inspekcijų darbą nukreipti socialinės pagalbos nuteistiesiems, o ne vien jų elgesio kontrolės linkme. Probacijos modelio sukūrimas įtvirtintas ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje. Šiems tikslams įgyvendinti yra reikalinga konkretizuoti esamos alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos problemas ir suformuluoti doktrina ir praktika grįstus kriterijus, kurie sąlygotų nagrinėjamų bausmių veiksmingumą. Tyrimo objektas. Disertacijoje tiriamos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir bausmės vykdymo atidėjimo skyrimo ir vykdymo sąlygos, jų teorinis ir praktinis pagrįstumas racionalaus resursų naudojimo ir recidyvo mažinimo požiūriu. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Disertacinio tyrimo tikslas – remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis nustatyti esamus alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo trūkumus ir suformuluoti veiksmingumą sąlygojančius kriterijus. Disertacinio tyrimo uždaviniai: 1) atlikti teorinę alternatyvių laisvės atėmimui bausmių (probacijos) sistemos analizę; 2) išanalizuoti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos veiksmingumą sąlygojančius kriterijus; 3) išanalizuoti, ar esamas bausmių skyrimo reglamentavimas sudaro galimybes teismui parinkti tinkamą alternatyvią laisvės atėmimui bausmę; 4) išnagrinėti Lietuvos baudžiamojoje teisėje egzistuojančią kaltininko asmenybės ir jo pavojingumo sampratą; 5) nustatyti ar kaltininko asmenybės ir pavojingumo vertinimo struktūra užtikrina nusikalstamą veiką paskatinusių veiksnių išskyrimą; 6) nustatyti pagrindines praktines alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo problemas; 7) išnagrinėti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo procesą, nustatyti praktinius jo trūkumus ir suformuluoti kriterijus, kurių įdiegimas sąlygotų šių bausmių veiksmingumą. Darbo mokslinis naujumas. Lietuvoje alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo teisiniai ir socialiniai kriterijai nebuvo tiriami. Disertacijoje šių bausmių veiksmingumo prielaidos buvo tiriamos kompleksiškai. Darbe pateikiama nacionalinės nagrinėjamų bausmių sistemos analizė tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių alternatyvų taikymą Europoje, Amerikoje, kitose valstybėse ir atskirų valstybių (Jungtinės Karalystės, Švedijos ir kt.) šios sistemos teisinio reglamentavimo kontekste. Į temos nagrinėjimo sferą patenka nacionalinės sistemos mokslinio pagrįstumo kvestionavimas ir atitikimo užsienio valstybių doktrinoje išdėstytai alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo sampratai vertinimas. Disertacijoje išskiriama mokslinių argumentų, grindžiamų praktiniais tyrimais, svarba formuojant veiksmingą alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemą. Aprašomi užsienio valstybėse atlikti empiriniai moksliniai tyrimai, kurie leido suvokti struktūruoto pažeidėjo asmenybės vertinimo ir tinkamos bausmės parinkimo sąsajas. Atskleidžiama socialinių veiksnių tinkamo vertinimo reikšmė įgyvendinant alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Šių bausmių analizė apima ne tik teorinę jų veiksmingumo koncepciją, bet ir praktinės alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo patirties Lietuvoje įvertinimą. Darbe formuluojamas naujas Lietuvai požiūris į bausmių skyrimo diskrecijos, kaltininko asmenybės vertinimo problemas. Tyrimo reikšmė. Vienas svarbiausių ir reikšmingiausių šio tyrimo aspektų yra tai, kad nagrinėjama kelerių metų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo Lietuvoje praktika. Disertacijoje atlikto kompleksinio tyrimo pagrindu formuluojami esminiai šių bausmių veiksmingumą sąlygojantys kriterijai. Remiantis nustatytais kriterijais gali būti tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimą ir vykdymą. Tyrimo hipotezė. Esamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo ir vykdymo mechanizmas nėra veiksmingas, nes jo poveikis nusikaltimų recidyvui nėra grindžiamas priemonėmis, orientuotomis į nusikalstamą elgesį sąlygojančių kriminogeninių veiksnių šalinimą ar koregavimą. Ginamieji disertacinio tyrimo teiginiai: 1. Nuteistojo kontrolės (priežiūros) visuomenėje galimybes sąlygoja jo motyvacija, kuri išreiškiama sutikimu (susitarimu) dėl skiriamų pareigų vykdymo. 2. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo taisyklės turi orientuoti į tam tikras asmenų grupes (pavyzdžiui, asmenis turinčius priklausomybę nuo narkotikų). 3. Esant plačiai teismo diskrecijai parenkant bausmės rūšį, esminis tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės paskyrimo aspektas yra informacijos apie kaltininką įvertinimas. 4. Kaltininko asmenybės, jo pavojingumo vertinimo subjektyvumas sąlygoja eklektišką nagrinėjamų bausmių skyrimo praktiką. 5. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimas ir vykdymas turi būti orientuotas į nuteistojo socialinį pasikeitimą ir nusikalstamą veiką sąlygojusių kriminogeninių veiksnių (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo, priklausomybės nuo narkotikų ir pan.) pašalinimą. 6. Asmenims, kurių nusikalstamos veikos padarymui esminės reikšmės turėjo jų priklausomybė nuo narkotikų, paskirta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė turėtų apimti ir reikalavimą išeiti gydymosi nuo narkomanijos kursą. 7. Esamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo reglamentavimas n