Papijanc, Vitalij
Piercing the corporate veil institutas ir patronuojančios įmonės atsakomybė pagal dukterinės įmonės prievoles Lietuvos teisėjeItem type:Publication, [Piercing the corporate veil and liability of the parent company against the creditors of the subsidiaries under Lithuanian law]research article[2008][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 10(112)., p. 95-102Piercing the corporate veil yra vienas iš institutų, kai patronuojanti įmonė atsako pagal dukterinės įmonės prievoles. Lietuvos teisėje šis institutas įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.50 str. 3 d. Ši teisės norma skirta būtent įmonių grupėms ir patronuojančios įmonės atsakomybei pagrįsti. Yra trys piercing instituto sąlygos: juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės, dalyvio nesąžiningi veiksmai, priežastinis įmonės negalėjimo įvykdyti prievolės ir dalyvio nesąžiningų veiksmų ryšys. Negalėjimo įvykdyti prievolės sąlyga defacto reiškia dukterinės įmonės nemokumą. Patronuojančios įmonės nesąžiningus veiksmus mokslininkai aiškina skirtingai. Vieni daugiausia dėmesio skiria pavyzdinių nesąžiningų veiksmų sąrašams, kiti bando analizuoti bendrą nesąžiningumo sąvoką bei jos turinį. Teisės doktriną papildo teismų praktika, kurioje galima atskirti vidinius (organizacinius) bei išorinius nesąžiningų veiksmų faktorius. Pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas neturėtų būti tapatinamas su piercing modeliu. Šiuo atveju kalbama apie bendrovės vadovo atsakomybės modelį bei deliktinę patronuojančios įmonės atsakomybę. Bendrovės vadovo atsakomybė turėtų būti taikoma už konkrečios vadovo teisinės pareigos pažeidimą. Deliktinė atsakomybė turėtų būti taikoma už konkrečios dalyvio („savininko" pagal Įmonių bankroto įstatymą (ĮBĮ) teisinės pareigos pažeidimą.
23 3 Įmonių grupės teisinio reguliavimo aspektaiItem type:Publication, [Legal regulation aspects of the corporate group : conception and features]research article[2007][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 4(94)., p. 81-88Įmonių grupės reiškinys nagrinėjamas tiriant grupę sudarančių narių specifiką bei grupės narių tarpusavio ryšio ypatumą, leidžiantį nustatyti grupės buvimą. Įmonių grupę sudaro teisiškai savarankiški subjektai (įmonės). Įmonių grupės nariu gali būti net fizinis asmuo ar valstybė, nors dažniausiai įmonių grupės nariai – ribotos civilinės atsakomybės įmonės. Kad atsirastų įmonių grupė, tarp įmonių turi atsirasti kontrolės santykis, kuris pasireiškia patronuojančios įmonės galimybe (teise) daryti lemiamą įtaką dukterinės įmonės ūkinei ir finansinei veiklai. Šitokią kontrolę patronuojanti įmonė įgauna įvairiais būdais, dažniausiai būdama dukterinės įmonės dalyve. Būdama dalyve patronuojanti įmonė gali kontroliuoti dukterinės įmonės dalyvių susirinkimą ir (ar) valdymo organų sudarymą (atšaukimą). Kontrolės įgijimo būdų yra gerokai daugiau. Reikšmingas kontrolės būdas yra ekonominė dukterinės įmonės kontrolė, kuri atsiranda dėl vienos (patronuojančios) įmonės didžiulės faktinės galios lemti kitos (dukterinės) įmonės ekonominį likimą. Tokia galia gali atsirasti sutarties pagrindu atitinkamai susiklosčius šalių ekonominiams santykiams ir ekonominei padėčiai.
22 5