Sinkevičius, Edvardas

Kita vertus, teisinio reguliavimo atitiktis UNICITRAL taisyklėms nėra pagrindinis siūlomų pakeitimų tikslas. Vis dėlto minėtais teisės aktų pakeitimais įstatymų leidėjas siekia komercinio arbitražo efektyvumo ir, kas labai svarbu, arbitražo kompetencijos išplėtimo, kai pats nagrinėjantis bylą arbitražo teismas turės kompetenciją skirti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu įstatymo leidėjas suteikdamas arbitražiniam teismui kompetenciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje padidina pasitikėjimą arbitražu ir jo patrauklumą šalims. Komercinio arbitražo įstatymo projekte yra numatyta, kad tiek valstybės teismas, tiek ir komercinio arbitražo teismas turi teisę skirti laikinąsias apsaugos priemones veikdami kaip atskiri ir savarankiški subjektai. Kita vertus, komercinio arbitražo teismo sprendimo ar nutarties skirti laikinąsias apsaugos priemones priverstinis įvykdymas bus galimas tik po to, kai valstybės teismas išduos vykdomąjį raštą. Taip valstybės teismui bus suteikta teisė kontroliuoti arbitražo teismo sprendimo ar nutarties turinio atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai. Komercinio arbitražo įstatymo projekte numatyta, kad tiek valstybės teismas, tiek ir arbitražo teismas turės savarankišką kompetenciją skiriant laikinąsias apsaugos priemones. Komercinio arbitražo teismas savo nagrinėjamoje byloje galės skirti laikinąsias apsaugos priemones, o valstybės teismas bet kurios šalies ar arbitražo teismo prašymu galės taikyti civilinio proceso kodekse numatytas laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo arbitražo vietos.

This scientific study is the sequel of works from the Department of Constitutional Law, Faculty of Law at Mykolas Romeris University, aimed at widening the knowledge about constitutions and democratic constitutionalism in the context of comparative constitutional law. It should be noted that after 11 March 1990 the independent Lithuanian state was restored, and no studies about constitutions of other countries or constitutional development experience in Europe and other regions of the world were published. The educational publication “Constitutions of Foreign Countries” was released in order to fill this gap, at least partially. The texts of the constitutions of the French Republic, the Federal Republic of Germany, the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland (non-consolidated constitutions), the Finnish Republic, the Estonian Republic, the Latvian Republic, the Polish Republic, the United States of America and the Russian Federation were published within. The texts were translated from the respective foreign languages. Compilers of the publication wrote afterwards that it was sought to present the constitutions in the Lithuanian language which was very important in the awakening of constitutionalism, as well as the constitutions that expressed specific political and legal features in Europe. [...]

Straipsnyje, remiantis Lietuvos ir užsienio valstybių teisiniu reguliavimu, teismine praktika bei moksline doktrina, nagrinėjama nemokumo procedūrų ir arbitražo proceso santykio problematika. Arbitražu paprastai sprendžiamas ginčas tarp dviejų šalių, remiantis plačia šalių autonomija, privatumu ir dispozityvumu. Tuo tarpu visos nemokumo procedūros yra kolektyvinio pobūdžio procedūros, kuriose reikia suderinti daugelio šalių interesus, jose šalių autonomija stipriai ribojama, daugelis klausimų reguliuojama imperatyviomis teisės normomis, o teismas aktyviai prižiūri procedūrų eigą. Kadangi arbitražo proceso ir nemokumo procedūrų tikslai bei principai iš esmės skiriasi, kyla klausimas dėl šių ginčų sprendimo būdų suderinamumo. Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kurie subjekto, kurio atžvilgiu pradėtos nemokumo procedūros, ginčai galėtų būti sprendžiami arbitraže. Analizuojamas tiek iki 2012 m. birželio 30 d. galiojęs teisinis reguliavimas, tiek ir naujos redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo naujovės.

This article deals with ordering interim measures in the arbitration process. Under Lithuanian law, only one interim measure can be ordered by commercial arbitration courts. It involves granting an order to pay a cash deposit. However, under the current Lithuanian legislation, state courts have the exclusive right to order enforceable interim measures. The present situation is not satisfactory and thus should be changed. A draft of a new law on Lithuanian commercial arbitration is being considered by the legislator, according to which both state courts and commercial arbitration courts would have the independent right of discretion to order interim measures. However, there would be some differences. State courts are entitled to order interim measures irrespective of the location of the arbitration process, whereas interim measures which are provided for in the draft on Lithuanian commercial arbitration law, would be ordered by commercial arbitration courts only in their own cases.

Knygoje analizuojamos bankroto proceso stadijos, aptariamos nagrinėjant bankroto bylas kylančios problemos ir pasiūlomi jų sprendimo variantai. Nagrinėjamas kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios bylos iškėlimo pagrindai, tvarka ir tokios bylos iškėlimo teisinės pasekmės, kreditorių statuso ypatumai, jų reikalavimų pareiškimas, tvirtinimas, kreditorių teisių įgyvendinimas bankroto procedūrų metu. Nemažai dėmesio knygoje skiriama tokiems su bankrutuojančios įmonės administravimu susijusiems klausimams: administratoriaus skyrimo problematika, jo veikla administruojant įmonę, ginčijant sandorius, ginant kreditorių ir įmonės interesus, taip pat administravimo išlaidoms. Knygoje analizuojamos ir tokios problemų keliančios bankroto teisės sritys: tyčinis bankrotas ir supaprastintas bankrotas. Galiausiai aptariama bankrutavusios įmonės likvidavimo stadija, bankroto bylos užbaigimas ir iš to kylančios teisinės pasekmės. Kadangi kai kurių rūšių juridinių asmenų bankroto procedūros pasižymi nemaža specifika, knygoje atkreipiamas dėmesys į specifinių rūšių juridinių asmenų bankroto ypatumus. Skiriama tiek studijuojantiems bankroto teisę, tiek praktikuojantiems teisininkams (teisėjams, advokatams, mokesčių, socialinio draudimo institucijų teisininkams, bankroto administratoriams ir kt.)

Within the context of the insurable interest in cargo insurance contracts, in this publication the writer analyses the theoretical aspects of the insurable interest and the relevant laws. Dealing with the problems of determining the insurable interest in cargo insurance contracts the writer has examined the possible options of insurance of the cargo in transit, and while analysing the law governing transport and the sale of goods he examines a person‘s insurable interest in the cargo insured and legal remedies to protect such an interest by concluding a cargo insurance contract. The writer believes that the legal regulation of the insurable interest in Lithuania, interpreting the insurable interest as a loss sustained by a policyholder, the insured or the beneficiary upon an event insured against, fails to guarantee the protection of proprietary and economic interests of persons engaged in the circulation of commodities. Laws governing cargo insurance contracts in Lithuania do not provide a flexible protection of interests of the participants in trade operations and impedes the development of trade and transit, therefore the legal regulation of cargo insurance, especially of the insurable interest should be improved.

Teisės aktuose, kuriuose disponavimo kroviniu teisė nuo važtaraščio surašymo momento numatyta gavėjui, šios teisės įgyvendinimo mechanizmas reikalauja atlikti tam tikrus formalumus, kurių be siuntėjo valios ir aktyvių veiksmų krovinio gavėjas įvykdyti praktiškai negali, todėl gavėjo turimos disponavimo kroviniu teisės įgyvendinimas vis tiek priklauso nuo krovinio siuntėjo valios. Krovinio gavėjo teisė disponuoti kroviniu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsiranda nuo krovinio pristatymo į paskirties vietą, stotį, oro uostą arba uostą. Gavėjui pradėjus įgyvendinti disponavimo kroviniu teisę, tokią pat teisę siuntėjas praranda sąlyginai, nes gavėjui atsisakius priimti krovinį, ši teisė pagal galiojantį teisinį reglamentavimą grįžta krovinio siuntėjui. Galutinai ir negrįžtamai turėtas disponavimo tranzite esančiu kroviniu teises siuntėjas praranda tuomet, kai krovinio gavėjas krovinį priima arba įgyvendina jam priklausiusią disponavimo gabenamu kroviniu teisę, arba esant fiktyviam krovinio praradimui savo vardu pateikia vežėjui reikalavimą atlyginti nuostolius.