Mačiulienė, Monika

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti lietuviškų Kickstarter projektų komunikacijos bruožai, iškelta sėkmingą finansavimą lemiančių komunikacijos veiksnių problema bei pateikti siūlymai kaip šias problemas spręsti. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu požiūriu analizuojamas sutelktinio finansavimo apibrėžimas ir su juo susijusios sąvokos, pateikiami sutelktinio finansavimo tipų, platformos bei sėkmingų projektų pavyzdžiai. Antrojoje šio darbo dalyje nagrinėjama mokslinė literatūra, tirianti sutelktinio finansavimo kampanijų sėkmę lemiančius veiksnius bei komunikacijos ir internetinės rinkodaros priemonių įtaką sutelktinio finansavimo projekto sėkmei. Remiantis identifikuotais sėkmę lemiančiais veiksniais trečiame skyriuje vystoma mišraus tyrimo metodologija bei sėkmę lemiančios komunikacijos sutelktinio finansavimo platformoje teorinis modelis, kuriuo remiantis atliekamas dviejų dalių empirinis tyrimas. Remiantistyrimo rezultatais buvoprieita prieišvados,jog iš 9 tiriamųjų veiksnių aukščiausią įtaką sėkmės tikimybei daro projekto autoriaus vizualinė reprezentacija, kampanijos atnaujinimų skaičius bei vizualinių kampanijos elementų skaičius.

Tyrimo tikslas – analizuoti komunikacijos procesus norit ištirti jų efektyvumą Facebook tinke, atskleisti jų galimybes. Atliktas kokybinis tyrimas, interpretavimas, vertinimas. Darbe pasirinktas kokybinis tyrimas net-etnografinė strategija, siekiant atskleisti įvairesnius tikslinių grupių santykius su nagrinėjamu reiškiniu. Komunikacija tiriama naudojant stebėjimo strategiją nedalyvaujant, duomenų rinkimo ir duomenų analizės strategijas. Atlikus tyrimą padarytos išvados: 1. Lietuvos gyvūnų teisių organizacijos pasitelkia tokius pačius komunikacijos metodus kaip ir tarptautinės organizacijos, 2.Lietuvos organizacijų sekėjus efektyviau veikia mielos gyvūnų nuotraukos, 3.Organizacija turėtų nuolat skatinti sekėjus prisidėti prie bendro tikslo.

Doctoral dissertation contributes theoretically and empirically to the research stream of co-creation by focusing on the ICT-enabled collective actions of citizens, communities, governmental organizations, business entities, NGOs and other stakeholders in the creation of public value. The object of the research is the public value co-creation in Lithuanian and international civic technology platforms. The goal of the research was to propose an ICT-Enabled Co-Creative Ecosystem model aimed at the development of public value. Theoretical aspects of ICT-enabled public value co-creation were examined using meta-analysis, comparative analysis and generalization methods of related scientific research. The empirical investigations were based on phenomenological research strategy and qualitative research triangulation approach. Three complementary empirical studies have been conducted – expert interviews, mapping and qualitative content analysis of Lithuanian civic technology platforms and comparative content analysis of international civic technology platforms. The completed research activities allowed to build an in-depth working knowledge of the public value co-creation domain and its performance, outputs and impacts. In the light of the main observations that have emerged from the design of ICT-Enabled Co-Creative Ecosystem Model, it has become possible to develop recommendations aimed at increasing the co-creative capacities of governmental, private and civic entities.

Measuring organizational input into value co-creation with customers by developing and testing theoretical models of co-creation empirically in Lithuanian financial e-business environment in order to provide managers with means for measuring co-creation.