Mikulionienė, Sarmitė

Šioje monografijoje, parengtoje remiantis projekto „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ rezultatais, siekiama atskleisti, kokie yra Lietuvos šeimos raidos ypatumai kitų Europos šalių atžvilgiu: analizuojamos demografinių procesų (santuokų, gimstamumo, ištuokų) tendencijos ir lyginama šeimos transformacijos eiga bei gyventojų šeiminės sudėties (namų ūkių struktūros) pokyčiai skirtingose senojo žemyno valstybėse / regionuose, vertinami gyventojų senėjimo mastai Europos šalyse ir šio proceso poveikis šeimos institutui, aptariami gyventojų vertybinių nuostatų (požiūrių į partnerystę / santuoką, vaikus, lyčių vaidmenis ir tarpgeneracinius įsipareigojimus šeimoje) skirtumai įvairiuose sociokultūriniuose, demografiniuose ir geopolitiniuose kontekstuose, nagrinėjami įvairūs šeimos ir individo gyvenimo kokybės tarpusavio sąsajų aspektai, lyginamas namų ūkių skurdo rizikos lygis Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, analizuojama, kaip šeimų materialinė padėtis priklauso nuo jų dydžio, sudėties bei kitų veiksnių. [...]

The paper examines the changes in fatherhood in Lithuania, focusing on the experiences and attitudes of men, who became fathers in two different historic periods – the soviet time and in the years of societal transformations after the collapse of communist regime. The narratives of 24 men (born in 1950–1965 and 1970–1985) are explored, the data come from the qualitative research, conducted in 2012. It is maintained that the construction of fatherhood in late socialism can be described in terms of modern fatherhood metanarrative, while the features of a ‘new father' can be traced mainly among the younger males of ‘independence generation’.

Background: “The somatic society" (Turner, 1992) we live in is saturated with information on healthy life style and nutrition. A particular focus is on bodily ageing and health in later life, mainly stressing the importance of physical activity and diet. But do the older people follow advises of specialists? What food consumption attitudes they have? Do they differ from other age groups? Does gender, education, income level have influence on food consumption attitudes of the elderly? Methods: Various statistical tests and comparative analysis of quantitative data set (N=1847, age 15-74) were applied. The representative data were collected by the market research company “TNS LT” in 2012 in Lithuania. Results: The research revealed that the older persons (60-74) are rather conservative in food consumption. Comparing to younger age groups, they tend to less try new products, foreign kitchen or harmful food, to less taste new drinks. The seniors think more often about calories than the youth. Although the Lithuanian habitants disagree with the proposition “I think that I eat very healthy”, the elderly disagree slightly less than the younger age groups. Conclusions: The food consumption attitudes of Lithuanian older people rather confirm marketers‘ stereotypes (reluctance to try new things) than emerged New-Age Elderly‘s consumption orientation (Sherman et al., 2001) seeking adventure and new experiences.

Monografijoje nagrinėjamos socialinių saitų ir kasdienių santykių kūrimo Lietuvos šeimose temos: šeimos kūrimo ir palaikymo praktikos, šeimos struktūrinių konfigūracijų įvairovė, socialinio tinklo įtakos matrimonialinei elgsenai, atskleidžiamas savitarpio paramos turinys bei šeimos narių ir kitų asmenų, nesusijusių giminystės ryšiais, vaidmuo savitarpio pagalbos tinklams. Kaip atskiras atvejis apžvelgiamas šeimos sampratos kūrimas ir šeiminių santykių patirtys atotolio šeimose. Temos gvildenamos iš tarpgeneracinės perspektyvos, lyginami keturių kohortų (gimusių 1950–1955 m., 1960–1965 m., 1970–1975 m. ir 1980–1985 m.) duomenys. Sociologinė analizė grindžiama kiekybinio tyrimo (apklausti 2 000 Lietuvos gyventojų, reprezentuojančių šias keturias kohortas) ir kokybinio tyrimo (atlikta 60 asmenų giluminių interviu) duomenimis. Tyrimai atlikti, vykdant mokslinį projektą „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ (kodo Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-106). Monografija skirta mokslininkams, dėstytojams, studentams, politikams ir įvairiems specialistams, kurie domisi šeima ir jos narių socialiniais ryšiais.

Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos gyventojų senėjimo tendencijas XXI a. pirmame dešimtmetyje (1) ir įvertinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje (2). Gyventojų senėjimas analizuojamas keliais pjūviais: kaip demografi nis procesas, grindžiamas tam tikrais gyventojų amžiaus struktūros pokyčiais, ir kaip individų patiriamas specifi nis amžiaus tarpsnis, kurio kokybei įvertinti taikomas Aktyvaus senėjimo indekso (ASI) instrumentas. Demografi nių duomenų analizė atskleidė, kad Lietuva pasižymi sąlygiškai sparčiais gyventojų senėjimo tempais, tačiau gyventojų senatvės lygiu yra artima ES vidurkiui. Aktyvaus senėjimo indekso instrumento taikymas leido konstatuoti, kad Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo kokybės rodikliai yra žemesni nei ES vidurkis.