Starkus, Saulius

The illegal migration in Europe has been around as long as history, but at the present time illegal migration has increased in EU...

Straipsnis parengtas 2000 m. spalio 10 d. konferencijoje „Nusikalstamumas, jo prevencija ir socialiniai pokyčiai" skaityto pranešimo „Kriminologiniai kompiuterizacijos aspektai" pagrindu. Straipsnyje trumpai apžvelgiama kriminogeninė kompiuterizacijos įtaka jvairioms socialinio gyvenimo sferoms. Išskiriamos trys pagrindinės šios jtakos kryptys: naujų tradicinių nusikaltimų formų atsiradimas, ir naujų destruktyvaus elgesio (jskaitant kriminalinj elgesj) jpročių formavimasis. Straipsnyje pateikiami ir trumpai apibūdinami tik pagrindiniai šios jtakos efektai, apibrėžiami patys bendriausi tokios jtakos mastai. Pirmoji kryptis - kompiuterizacija - daugelj jprastų nusikaltimų leidžia daryti daug paprasčiau, greičiau, patiriant mažesnę riziką ar gaunant gerokai didesnę naudą. Sloe krypties esmė yra ta, kad kompiuterinės technologijos atlieka instrumentinj vaidmenį - j o s naudojamos kaip nusikaltimų darymo jrankiai (ir priemonės - maksimaliai Išplečiant šios krypties įtakos ribas).

The process of industrialization in Europe was generally accompained by a gradual drift of the population to the foreign countries, towns and cities...

Šis mokomasis leidinys bendrais bruožais nusako pagrindinius kriminologinių tyrimų aspektus. Jo paskirtis - supažindinti skaitytoją su kriminologinio tyrimo samprata, rūšimis, etapais.

Šiame straipsnyje nagrinėjamas recidyvinis nusikalstamumas, daromos jo raidos 1999-2000 m. prognozės. Prognozuojant buvo taikyti ekstrapoliacijos ir ekspertinio vertinimo metodai. Taikant pirmąjį metodą, buvo padarytos preliminarios prognozės, o taikant antrąjį – jos patikslintos, atsižvelgiant į įvairių rūšių pagrindinius nusikalstamumui įtakos turinčius faktorius (ekonominius, socialinius, politinius, demografinius, teisinius, kultūrinius, moralinius). Buvo nagrinėtas pakartotinai nusikaltimus padariusių asmenų recidyvinis nusikalstamumas. Šio tipo nusikalstamumui artimiausiu metu didžiausią įtaką turėtų padaryti keletas faktorių. Pirmiausia – didėjantis faktinis nedarbas turėtų dar labiau sumažinti teistų asmenų galimybes susirasti legalų pragyvenimo šaltinį tiek dėl visuomenėje vyraujančio neigiamo požiūrio į juos, tiek dėl to, kad jie neatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Recidyvinis nusikalstamumas gali padidėti ir dėl sudėtingos pataisos įstaigų padėties, esančio poreikio atlaisvinti vietas naujiems nuteistiems asmenims. Egzistuojanti bausmių atlikimo sistema bei pataisos įstaigų veiklos trūkumai skatina nuteistų asmenų desocializaciją, išstumia juos iš visuomenės bei skatina nusikalstamumą pačiose įstaigose. Vykdant teisinę reformą, numatoma priimti naują Baudžiamąjį kodeksą, kuriame iš esmės būtų pertvarkytas recidyvo institutas bei pakeistos bausmių skyrimo asmeniui, padariusiam kelis nusikaltimus, taisyklės. Dėl to gerokai padidėtų registruojamas recidyvas, bet tai dar nereikštų faktinio jo padidėjimo, nes iš esmės būtų pakeista tik recidyvo apskaitos sistema. Dabar pastebima baudžiamosios atsakomybės griežtinimo tendencija artimiausiu metu gali sumažinti recidyvą, bet kartu sudaryti prielaidas gerokai jam padidėti ateityje. Šiuo metu Lietuvoje gana stipriai pasireiškia stigmatizacijos efektas, kuris trukdo nuteistiesiems asmenims reintegruotis į visuomenę.

Šiame straipsnyje nagrinėjamas chuliganizmas, pateikiamos jo raidos 1999-2000 m. prognozės. Tyrimai atlikti ekstrapoliacijos ir ekspertinio vertinimo metodais. Taikant ekstrapoliacijos metodą buvo atliekamos preliminarios prognozės, o taikant ekspertinį vertinimą jos buvo patikslintos atsižvelgiant į įvairių rūšių pagrindinius nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius (ekonominius, socialinius, politinius, demografinius, teisinius, kultūrinius, moralinius, technologinius-mokslinius). Chuliganizmo atvejų turėtų daugėti. Ir tam didžiausią įtaką artimiausiu metu turėtų padaryti šie faktoriai: jaunų asmenų socialinio vystymosi sutrikimai bei nutolimas nuo tradicinių vertybių. Teisinio chuliganizmo vertinimo pokyčiai turėtų lemti pavienių asmenų paprasto chuliganizmo (LR BK 225 str. 1 d.) santykinį sumažėjimą, o kvalifikuoto ar kelių asmenų chuliganizmo dalies santykinį padidėjimą. Vykdant teisinę reformą, gana smarkiai turėtų pasikeisti teisinis elgesio, dabar laikomo chuliganizmu, apibrėžimas. Didėjantis policijos ir visuomenės dėmesys viešosios tvarkos apsaugai, galėtų lemti chuliganizmo padidėjimą 1999 m. bei tolesnį jo mažėjimą 2000 metais. Prognozuojamas naujos chuliganizmo formos “virtualus chuliganizmas” atsiradimas ir spartus jo plitimas. Dėl savo specifikos ši chuliganiško elgesio forma artimiausiu metu, kol ji netaps labai paplitusi, dar gali nesusilaukti reikiamo teisinio įvertinimo.