Žukauskas, Šarūnas

The slippery slope framework of tax compliance emphasizes the importance of trust in authorities as a substantial determinant of tax compliance alongside traditional enforcement tools like audits and fines. Using data from an experimental scenario study in 44 nations from five continents (N = 14,509), we find that trust in authorities and power of authorities, as defined in the slippery slope framework, increase tax compliance intentions and mitigate intended tax evasion across societies that differ in economic, sociodemographic, political, and cultural backgrounds. We also show that trust and power foster compliance through different channels: trusted authorities (those perceived as benevolent and enhancing the common good) register the highest voluntary compliance, while powerful authorities (those perceived as effectively controlling evasion) register the highest enforced compliance. In contrast to some previous studies, the results suggest that trust and power are not fully complementary, as indicated by a negative interaction effect. Despite some between-country variations, trust and power are identified as important determinants of tax compliance across all nations. These findings have clear implications for authorities across the globe that need to choose best practices for tax collection.

Didelė dalis iki šiol atliktų tyrimų rodo neigiamas sąsajas tarp subjektyvios gerovės ir materializmo visose pajamų grupėse (pvz.: Kasser ir Ryan, 1993). Naujesniais tyrimais nustatyta, kad neigiamą ryšį tarp materialinių gėrybių siekimo ir laimės veikia pajamų lygis – didesnės pajamos mažina arba panaikina ryšio stiprumą (Nickerson ir kt., 2003). Šiuo tyrimu buvo siekta įvertinti materializmo ir subjektyvios gerovės sąsajas skirtingas pajamas gaunančių tiriamųjų grupėse Lietuvoje. Tyrime dalyvavo 106 Lietuvoje gyvenantys suaugę asmenys (40 vyrų, 64 moterys, tiriamųjų amžiaus vidurkis 31 metai). Materializmui matuoti buvo naudota Richins ir Dawson (1992) Materializmo skalė, pasitenkinimas gyvenimu buvo vertintas Pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener ir kt., 1985), Teigiamos ir neigiamos patirties skale (SPANE, Diener ir kt., 2009) bei specifiniais klausimais, skirtais vertinti pasitenkinimą atskiromis gyvenimo sritimis. Tyrimo rezultatai rodo, kad pajamos teigiamai siejasi su pasitenkinimu gyvenimu ir teigiamu emocingumu. Materializmas siejosi su neigiamu emocingumu, materializmo centriškumo subskalė siejosi su neigiamu emocingumu, o laimės subskalė siejosi su žemesniu bendru pasitenkinimu gyvenimu. Atlikta dispersinė analizė rodo, kad subjektyvi gerovė mažėja mažėjant pajamoms nepriklausomai nuo materializmo lygio, o neigiamas emocingumas auga dėl aukštesnio materializmo lygio visose pajamų grupėse. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su Kasser ir Ryan (1993), Karabati ir Cemalcilar (2008) ir kitų autorių rezultatais, pabrėžiančiais neigiamą materializmo įtaką gerovės jausmui nepriklausomai nuo gaunamų pajamų lygio.

Pastaruosius du dešimtmečius įvairių sričių mokslininkai domėjosi įsiskolinimo problema, bandydami nustatyti svarbiausius su didesne įsiskolinimų rizika susijusius demografinius, socialinius, psichologinius veiksnius. Vienas iš dažniausiai su didesne įsiskolinimų rizika siejamų psichologinių faktorių yra palankios nuostatos skolinimosi atžvilgiu. Ilgą laiką šios nuostatos buvo matuojamos kaip vienos dimensijos konstruktas (už skolinimąsi ir prieš), tačiau pastarųjų metų tyrimų rezultatai (pvz.: Scott ir Lewis,2001; Haultain, 2009) rodo, kad nuostatos skolinimosi atžvilgiu gali būti geriau paaiškinamos ne vienu, o dviem arba trimis faktoriais. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti studentų nuostatų skolinimosi atžvilgiu struktūrą bei nuostatų sąsajas su finansiniu studentų elgesiu. Tyrimo metodas: tyrimui buvo pasirinktas plačiausiai paplitęs Davies ir Lea (1995) studentų nuostatų skolinimosi atžvilgiu matavimo klausimynas bei papildytas jo variantas – Haultain ir bendradarbių (2010) nuostatų klausimynas. Tyrime dalyvavo 86 antro ir trečio kurso studentai. Rezultatai ir išvados: klausimynų faktorinės analizės rezultatai rodo, kad nuostatos skolinimosi atžvilgiu susideda iš dviejų faktorių – paskolos vengimo ir paskolos naudos, o išskirtos skalės pasižymi gerais psichometriniais rodikliais ir sutampa su Haultain išskirtomis skalėmis. Paskolos vengimas buvo aukštesnis paskolų neturinčių tiriamųjų grupėje, paskolos naudos faktoriaus ir finansinio elgesio sąsajų nebuvo aptikta.