Paškevičius, Laimutis

Pacientai kreipiasi į ligonines pagalbos, tačiau kas dešimtas jų patiria žalą jose įvykus nepageidaujamiems įvykiams. Daugiau kaip pusės tokių įvykių buvo galima išvengti, jei būtų taikytos sisteminės jų prevencijos priemonės. Nepageidaujamų įvykių pasireiškimo dažnis bei jų sukeliama žala pacientams, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sveikatos priežiūros sektoriams ir valstybių ekonomikoms išlieka neleistinai didelė. Pacientų saugos užtikrinimas tapo vienu svarbiausių XXI a. sveikatos priežiūros iššūkių. Nepaisant pastarąjį dvidešimtmetį susiformavusio plataus tarptautinio pacientų saugos judėjimo ir daugybės tarptautinių bei nacionalinių pacientų saugos gerinimo iniciatyvų, esminio proveržio, užtikrinant saugią sveikatos priežiūrą pacientams, pasiekti nepavyko. Viena svarbiausių priežasčių yra ta, kad tarptautinio ir nacionalinio lygmens pacientų saugos iniciatyvų įgyvendinimas stringa lokaliame – ligoninės ar kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygmenyje. Trūksta vadybinio-organizacinio mechanizmo, kuris sudarytų galimybę adaptuoti gerąją tarptautinę ir nacionalinę patirtis pacientų saugos srityje asmens sveikatos priežiūros įstaigų poreikiams, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką ir galimybes. Straipsnyje pateikiamas ir pagrindžiamas kompleksinės pacientų saugos įvykių valdymo sistemos modelis, kurio pagrindu ligoninės ar kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sukūrusios ir įdiegusios kompleksines pacientų saugos įvykių valdymo sistemas, galėtų efektyviau didinti saugios praktikos apimtis, veiksmingiau vykdyti pacientų saugos įvykių prevenciją ir gerinti jų valdymą. Siūlomas modelis susideda iš trijų struktūrinių blokų, kurių integruota sąveika siekia užtikrinti: a) geriausios tarptautinės ir nacionalinės patirties pacientų saugos srityje išaiškinimą ir įgyvendinimą ligoninėje; b) sąlygų saugiai praktikai plėstis, pacientų saugai užtikrinti ir gerinti ligoninėje sudarymą; c) saugios praktikos ligoninėje išaiškinimą, įvertinimą ir plėtrą; d) nesaugios praktikos ligoninėje prevenciją ir valdymą užtikrinant ir gerinant pacientų saugą, prisidedant prie visos organizacijos veiklos tobulinimo ir tikslų siekimo. Straipsnyje apibūdinami kompleksinės pacientų saugos įvykių valdymo sistemos modelio struktūra ir funkcijos, modelio integracija su kitomis ligoninės veiklos sritimis, taip pat su kitomis institucijomis ir organizacijomis, dalyvaujančiomis užtikrinant pacientų saugą ligoninėje. Aptariami iššūkiai, su kuriais susidurtų ligoninės, adaptuodamos bei įgyvendindamos šį modelį.

Pacientai turi teisę į saugią ir kokybišką sveikatos priežiūrą. Tačiau moksliniai tyrimai pacientų saugos srityje rodo, kad nepageidaujami įvykiai, dėl jų įvykę sveikatos pažeidimai ir mirtys sveikatos priežiūros sistemoje yra dažni ir sukelia ženklius moralinius, socialinius bei finansinius nuostolius. Globalūs pokyčiai paskatino sveikatos priežiūros sektorių, jo organizacijas daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūros paslaugų saugai ir kokybei, diegti pacientų saugos ir rizikos valdymo sistemas. Tačiau, trūkstant kompleksinio ir sisteminio požiūrio į pacientų saugą ir rizikos valdymą, nacionaliniu (šalies) ar lokaliu (asmens sveikatos priežiūros įstaigos) lygiu taikomos pacientų saugos priemonės dažnai stokoja efektyvumo. Šiuo tikslu straipsnyje išanalizuotas ir atskleistas kompleksinis požiūris į pacientų saugą ir rizikos valdymą, jo svarba planuojant bei diegiant pacientų saugos ir rizikos valdymo sistemas ar priemones sveikatos priežiūros organizacijose.

Tyrimo rezultatai parodė glaudų ryšį tarp gydytojo asmenybės ir jo polinkio naudoti gynybinės medicinos priemones, taip pat ryškų monofaktorinį šio ryšio pobūdį. Nustatyti gydytojo asmenybės ypatumai, kurie labiausiai prisideda prie gydytojo polinkio naudoti gynybinės medicinos priemones, šio polinkio sąsajos su pamatiniais asmenybės bruožais. Asmenybės bruožų, kurie padidina gydytojo jautrumą gynybinės medicinos veiksnių poveikiui, nustatymas leido išskirti kontingentą gydytojų, kuriems labiausiai reikalinga organizacinė ir psichologinė pagalba jų atsparumui minėtiems veiksniams padidinti. Aptartos psichologinių priemonių (ypač Balinto grupių) panaudojimo perspektyvos, siekiant padėti gydytojams įveikti gynybinę mediciną ir nepageidaujamas jos pasekmes, užtikrinant kompleksinį požiūrį į jų prevenciją ir pacientų saugą (Paškevičius, 2014).

Šio darbo tikslas apžvelgti sveikatos priežiūros kokybės esminio komponento - pacientų saugos - būklę ir jos gerinimo patirtis pasaulio šalyse bei pateikti rekomendacijas Lietuvai, ypatingą dėmesį skiriant pacientų saugos kultūros puoselėjimui, pacientų saugai palankios teisinės aplinkos sukūrimo bei nepageidaujamų įvykių medicinoje registravimo ir mokymosi sistemų įdiegimo svarbai. Sveikatos priežiūros kokybės ir saugos kultūros, grindžiamos sisteminės analizės ir mokymosi iš nesėkmių principais, formavimas; teisinio žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės įrodinėjimo modelio įdiegimas SP sektoriuje; SP saugos valdymo sistemos sukūrimas, įdiegiant nacionaliniu bei SPĮ mastu funkcionuojančias Privalomo ir Savanoriško nepageidaujamų įvykių registravimo ir mokymosi sistemas, neabejotinai sumažintų klaidų ir NĮ skaičių Lietuvos SP sektoriuje, jų sukeliamą turtinę ir neturtinę žalą pacientams, valstybės patiriamus ženklius finansinius, materialinius, moralinius nuostolius, bei sumažintų visuomenės ir medikų susipriešinimą.