Balčiūnas, Andrius

Nors valiutų kursų pokyčius nagrinėti mokslininkų tarpe yra populiaru, vis dar susiduriama su valiutų kursų atotrūkio problema, reiškiančia, kad prognozuojant trumpalaikio laikotarpio valiutų kursų pokyčius pagal fundamentinius valiutų kursų pokyčių prognozavimo modelius nėra gaunamos geresnės prognozės nei taikant atsitiktinio klaidžiojimo modelį. Todėl disertacijai keliamas tikslas – išnagrinėjus mokslinę literatūrą apibrėžti informacijos srautus valiutų rinkoje, sudaryti ir empiriškai patikrinti informacijos srautų modelį vertinant valiutų kursų pokyčius. Mokslinė problema – kokie yra informacijos srautai valiutų rinkoje ir kaip informacijos srautai lemia valiutų kursų pokyčius. Disertacijoje atskleisti valiutų kursų pokyčių analizės metodai, patikslinta valiutų kursų pokyčių prognozavimo modelių klasifikacija, išskiriant fundamentinius, praeities kainos dinamikos, alternatyviuosius ir atsitiktinio klaidžiojimo modelius. Nustatyti modelių ribotumai, dėl kurių valiutų kursų pokyčių prognozės gali nepasitvirtinti. Remiantis mokslinių tyrimų analize, apibrėžti informacijos srautai, kaip valiutų kursų pokyčius lemiantys veiksniai, sudaryti iš trijų pagrindinių komponentų: fundamentinių veiksnių, praeities kainos dinamikos veiksnių ir rinkos dalyvių pozicionavimo informacijos srautų. Sudarytas informacijos srautų poveikio valiutų kursų pokyčiams tirti modelis. Empiriniu tyrimu pagrįsta, kad rinkos dalyvių pozicionavimo duomenys turi būti analizuojami kaip atskiras informacijos srautas nuo praeities kainos dinamikos ir fundamentinės informacijos srautų. Nustatyta, kad taikant informacijos srautų modelį, gaunamos tikslesnės valiutų kursų pokyčių prognozės, nei taikant atsitiktinio klaidžiojimo modelį skirtingo kintamumo laikotarpiais prognozuojant skirtingoms valiutų grupėms priklausančias valiutų poras – pagal informacijos srautų modelį prognozuotų valiutų kursų pokyčių koreliacijos su rinkoje buvusiais valiutų kursų pokyčiais koeficientas didesnis, nei valiutų kursų pokyčių prognozių, pagrįstų atsitiktinio klaidžiojimo modeliu. Kita vertus, regresijos lygčių determinacijos koeficientai yra panašūs į gautus ankstesnių mokslinių tyrimų metu.

Magistro baigiamajame darbe nustatyta, ar galima naudoti mikrostruktūros modelio elemento užsakymų srautų atitikmenį – pirkėjų-pardavėjų santykį valiutų kursų pokyčiams prognozuoti. Pirmame darbo skyriuje analizuojami trumpalaikiai ir ilgalaikiai valiutų kursų paklausą ir pasiūlą įtakojantys veiksniai, pateikiami valiutų kursų pokyčių prognozavimo ypatumai, patikslinama valiutų kursų pokyčių prognozavimo modelių klasifikacija bei diskutuojama dėl konkrečių modelių sąsajų su kitais. Antrame skyriuje plačiau analizuojami fundamentiniai ir su fundamentinais susiję valiutų kursų pokyčių prognozavimo modeliai, išskiriamos priežastys, kodėl dauguma analizuojamų modelių trumpame laikotarpyje negali suprognozuoti valiutų kursų geriau nei atsitiktinio klaidžiojimo hipotezė. Trečiame darbo skyriuje atliekama mikrostruktūros modelio taikymo tyrimų analizė, sudaromas šio darbo tyrimo modelis, susidedantis iš dviejų etapų. Ketvirtoje darbo dalyje atliekama turimų mikrostruktūros modelio elemento duomenų analizė: įvertinami pirkėjų-pardavėjų pozicionavimo santykio pokyčių sąryšiai su valiutų kursų pokyčiais, analizuojama, kaip fundamentinė aplinka atsispindi pirkėjų-pardavėjų pozicionavime, pateikiamos finansinės elgsenos pirkėjų-pardavėjų pozicionavimui įžvalgos. Antroje tyrimo dalyje pagal išskirtus požymius sudaromos prekybos strategijos prognozavimo tikslumui vertinti, palyginus strategijų rezultatus, nustatoma, jog 11 mėnesių laikotarpyje geriausia prognozavimo strategija, paremta pirkėjų-pardavėjų santykio ekstremumais. Pabaigoje pateikiamos išvados ir galimų tolesnių tyrimų krypčių pasiūlymai.