Ferenciene, Ovidija

Technologijų amžiuje bei įsivyravus stipriam neapibrėžtumo jausmui pasaulyje ir nuotoliniam darbui, darbuotojai vis dar išlieka pagrindinis išteklius siekiant organizacijos tikslų. Vidinė komunikacija tapo gyvybiškai svarbi ne tik informaciniams mainams, bet ir siekiant verslo tikslų, kuriant prasmę, emocinį lauką, empatiją ir kuriant organizacinį atsparumą. Todėl labai svarbu sukurti vidinės komunikacijos strategijos gaires atitinkančias tiek organizacijos x tikslus, tiek ir atspindinčias laikmečio aktualijas. Šiame darbe analizuojamas konkretus atvejis – vidinės komunikacijos strategijos gairių rengimas organizacijoje x neapibrėžtumo metu. Mokslinio tyrimo tikslas: nustatyti organizacijos x vidinės komunikacijos priemonių poreikius, pagal kuriuos bus kuriamos vidinės komunikacijos strategijos gairės. Tyrimo uždaviniai - dokumentų analizės metodu pateikti neapibrėžtumo laikmečio ir vidinės komunikacijos sampratas, aprašyti ir susisteminti komunikacijos funkcijas, pateikti apibendrintą sampratą kas yra laikoma veiksminga vidine komunikacija, išskirti galimus vidinės komunikacijos tipus, procesus bei komunikacijos kanalus, apibūdinti kaip keičiasi organizacijų vidinė komunikacija neapibrėžtumo sąlygomis bei sukurti organizacijos vidinės komunikacijos strategijos gaires remiantis interviu metu surinktais duomenimis ir refleksijomis. Šio darbo tikslui pasiekti buvo pasirinkta kokybinių tyrimų strategija – atvejo analizė. Baigiamąjį magistro darbą sudaro: įvadas, teorinė ir empirinė dalys, išvados ir siūlymai. Pirmojoje dalyje yra analizuojama ketvirtoji pramonės revoliucija, VUCA ir BANI realijos, aprašoma, išanalizuojama ir susisteminamos vidinės komunikacijos funkcijos, pateikta jos apibendrinta samprata, aprašyta, kas yra laikoma veiksminga vidine komunikacija, išskirti galimi vidinės komunikacijos tipai, procesai bei komunikacijos kanalai ir sugretinamas skirtingų autorių pateikiamas komunikacijos funkcijos priskyrimas organizacijoje. Antroje dalyje apžvelgiamas komunikacijos pasidalinimas į reali ir virtualią erdvę, bei vidinės komunikacijos pasikeitimas kaip neapibrėžtumo pasaulio išdava. Trečiojoje dalyje yra parenkama ir pateikiama empirinio tyrimo metodologija bei analizuojami organizacijos x vidinės komunikacijos poreikiai ir siekiai, gauti iš 39-nių vadovų struktūruoto interviu metu. Taip pat pateikiamos 4-ių aukščiausio lygio vadovų pusiau struktūruoto interviu metu išsakytos patirtys, refleksijos bei jų apibendrinimai. Remiantis tyrimo rezultatais yra pateikiami siūlymai vidinės komunikacijos strategijos gairėms organizacijoje x.