Varaška, Mantas

„Lyginamoji konstitucinė teisė“ – pirmasis Lietuvoje vadovėlis, kuriame valstybių konstitucinė teisė nagrinėjama lyginant svarbiausius konstitucinės teisės institutus ir konstitucinių sistemų ypatybes. Vadovėlį parengė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės ir kitų institutų, taip pat kitose institucijose dirbantys Lietuvos teisės mokslininkai. Jis skirtas visų pirma aukštųjų mokyklų teisės fakultetų studentams, bet bus naudingas ir studijuojantiems politologiją, istoriją, kitus visuomenės mokslus, taip pat suteiks naudingų žinių visiems, kas domisi užsienio valstybių konstitucijomis, konstitucionalizmo raida pasaulio valstybėse.

Mokslinėse apžvalgose svarstomos Seimo nutarimo kaip teisės akto ir konstitucinės teisės šaltinio (plačiąja prasme) sampratos, praktinio taikymo, teisinio privalomo, konstitucinio teisinio vertinimo aktualijos, taip pat pateikiama Seimo nutarimo istorinės raidos charakteristika (įskaitant kitus formalius Lietuvos parlamentų priiminėtus sprendimus, artimus šiuolaikinio Seimo nutarimo konstitucinei sampratai. Pirmojoje apžvalgoje siekiama nustatyti šiuolaikinio Seimo nutarimo konstitucinio būvio (arba tiesioginio reglamentavimo 1992 m. LR Konstitucijoje) prielaidas, atkuriant įvairių laikotarpių ir kompetencijų (LDK, ATR, tarpukario Lietuvos bei LTSR) kolegialaus/parlamentinio valdymo organus. Konstatuojami nuoseklūs parlamentinių sprendimų (ne įstatymų) priėmimo teisinio pagrindimo bei praktinio taikymo procesai, nepriklausomai nuo susiklosčiusios valstybės valdymo formos ar politinio režimo. Neapsiribojant istoriniu Seimo nutarimo suvokimu, taip pat siekiama įvertinti ir kitas jo sampratas, ryšį su Konstitucijos tiesiogiai taikytinų nuostatų įgyvendinimu, kitais teisės aktais, Seimo nutarimų įvairovę ir jais nagrinėjamų/sprendžiamų parlamentinio valdymo klausimų plotmę. Ginčijant kai kurias nusistovėjusias teisinės literatūros nuomones, argumentuojama, jog Seimo nutarimas nėra vien tik parlamento vidinio teisinio reguliavimo teisės aktas, taip pat – ne tik poįstatyminis teisės aktas, priklausomai nuo savo reguliavimo objekto, galintis tiesiogiai apimti ir įkūnyti konkrečias LR Konstitucijos normas. Antrojoje apžvalgoje svarstomos Seimo nutarimo kaip teisės akto teisinės galios, jo privalomumo, galiojimo asmenų, laiko, teritorijos atžvilgiu problemos. Atkreipiamas dėmesys į Seimo nutarimų priėmimo, įsigaliojimo, galiojimo bei panaikinimo/pripažinimo netekusiais galios klausimus.

The research includes highest officials of ancient (Strategos in Athena and Consul in Rome), medieval (Doge in Venice, Gonfaloniere in Florence, Posadnik in Pskov,) and modern (Stadtholder in the United Provinces of Netherlands, Protector in the Commonwealth, Governor in the British Colonies, President in the US) republics. Including some comparative aspects, these examples generally are presented as historically connected events, advancing the last, sophisticated type of institution (President Office). Using term limits as a research option of the object helps us to find out, how ideas to separate and share power affected the development of the republic and various institutions. Head of republic was the one of most important targets, limiting and preventing its authority. Regarding the findings of this analysis, we should note that term limits were inherent to all types of republican rulers. Moreover, this feature became meaningful explaining other attributes (oath, election or impeachment) of dedicated institution in a modern republic.

Avinjono popiežių nelaisvė ir augančio absoliutizmo ženklai Prancūzijoje ir Anglijoje inspiravo pirmuosius mąstytojų ginčus dėl valdovo įgaliojimų trukmės ir subjekto (tautos, jos atstovybės), galinčio juos nutraukti nepriklausomai nuo valdovo valios. XV a. pradžioje bažnytiniams susirinkimams atstatydinus popiežius, buvo sukurti pirmieji valdovo įgaliojimų nutraukimo precedentai. Jie lėmė tolesnes Europos mokslo pasaulio diskusijas dėl galimybių nutraukti ne vien bažnytinio, bet ir pasaulietinio valdovo įgaliojimus. Ispanijos ir Anglijos absoliutizmo krizės XVI a. pabaigoje ir XVII a. viduryje sudarė prielaidas įgyvendinti tautos ar jos atstovybės teisę nutraukti valdovo įgaliojimus. Drauge šie įvykiai atskleidė tolimesnės tokios institucijos veiklos organizavimo problemas. Jų sprendimas buvo neatsiejamas nuo tautos suvereniteto ir jo atstovavimo klausimų nagrinėjimo. Thomo Hobbeso, Johno Locke‘o ir kitų mąstytojų (Charleso L. Montesquieu, Franciso Hutchesono) darbai apie suvereniteto kilmę, jo įgyvendinimą monarchijos sąlygomis didino parlamento, jo priimamų konstitucinių aktų reikšmę, tarp jų ir galias nustatyti bei kontroliuoti valdovo įgaliojimų trukmės sąlygas. Jungtinėje Karalystėje susiformavusi instituciškai (pirmiausia parlamentu) ir teisiškai (konstituciniais aktais) apribota valdovo įgaliojimų trukmės sistema palaipsniui paplito kitose Europos ir pasaulio monarchijose. Šiuo metu parlamentinėms ir dualistinėms santvarkoms sudarant monarchijos valdymo formos daugumą, jų valdovų įgaliojimų trukmės reikalavimai iš esmės atitinka tautos suvereniteto, valdžių padalijimo ir konstitucijos viršenybės principų reikalavimus.

Straipsnyje pateikiamas mokslinis valstybės vadovo įgaliojimų trukmės JAV 1787 m. Konstitucijoje modeliavimo ir jos įtakos prezidento statuso konstituciniam reguliavimui tyrimas. Darbe mokslinio tyrimo objekto požiūriu nagrinėjamas JAV konstitucionalizmo laikotarpis, apimantis valstijų konstitucijų priėmimą 1776–1782 m., Filadelfijos konvento debatus 1787 m. ir Konstitucijos ratifikavimo procesą 1787–1789 m. Skirtingai nei kituose moksliniuose tyrimuose, šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas JAV Konstitucijos ir kitų konstitucinių dokumentų, susijusių su mokslinio tyrimo objektu, autorių motyvų ir ketinimų atskleidimui. Taikant teleologinį metodą, siekiama nustatyti valstybės vadovo įgaliojimų trukmės sampratą ir jos ryšį su Tautos suvereniteto, valdžių padalijimo, konstitucijos viršenybės principais. Atliktas tyrimas leidžia geriau suvokti prezidento įgaliojimų trukmės svarbą ne tik JAV, tačiau ir jos pavyzdžiu pasekusių kitų respublikų konstitucinėse santvarkose.

Vis dėlto istorijos palikti paminklai ir rašytiniai įrodymai rodo ryžtingą graikų siekį laikytis religinių orientyrų. Būtų teisinga antikinę mitologiją laikyti viena iš svarbiausių prielaidų, leidusių Heladoje susiformuoti tokiems valstybiniams dariniams, kurių tvarka tapo pirmykštės demokratijos židiniu.

There is an obvious demand for acknowledgment of foreign countries constitutional systems. The monograph "The Modern Constitution: Studies on Constitutional Regulation in Foreign Countries" written by academics of the Constitutional Law Department of Mykolas Romeris University and published in 2005, has started the new field of research that is related to the experience of foreign countries. The constitutional regulations in certain countries were analyzed in the said book. The academies of Constitutional Law Department of Mykolas Romeris University propose to the reader the second book from the series -"The Diversity of Constitutional Regulation" - concerning constitutional regulation in foreign countries. This book may be regarded as continuation of the first book mentioned above. Both books are prepared regarding the same concept and have the same purpose - to emphasize the diversity of modern constitutional regulations. They have been written almost by the same team of authors. "The Diversity of Constitutional Regulation" reveals different aspects of modern constitutional regulation. Revised Constitutions are consequences of a long constitutional process in particular countries. They are different in their aim, content and form. Different constitutional experience is the best material for comparison. The titles of the chapter define the content of the issues researched.

The article analyses one of parliament member legal status element - indemnity - its content, theoretical and practical aspects, gives foreign countries juridical regulation review, correlative to consolidation of parliament member's indemnity...