Petrauskas, Feliksas

Tai pirmasis tokio pobūdžio mokslinis darbas, kuriame sistemiškai išanalizuotas al­ternatyvus vartotojų ginčų sprendimas, galimos ir esamos formos, valdymo etapai, prieinamumas, ginčo ir konflikto sąvokos. Lietuvos Respublikoje alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo sistema tik formuojasi. Mediacija ir arbitražas jau tampa tradicine Lietuvos teisinės praktikos forma, o derybos, tarpininkavimas, sutaikinimas, trečiųjų teismas, ombudsmenas ar mišrios alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo formos mūsų valstybėje yra visai nauji reiškiniai. Monogra­fijos autoriaus teigimu, Lietuvoje turėtų būti labiau akcentuojama paties ginčo esmė, ginčo šalių interesai, tolesnio šalių bendradarbiavimo ir partnerystės svarba.

Straipsnyje analizuojami 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse taikymo praktikoje tam tikri aspektai. Straipsnyje pateikiama ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos – institucijos, kuri Lietuvoje įgaliota įgyvendinti nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų kontrolę – patirtis ir problemos, su kuriomis susiduriama teismuose nagrinėjant ginčus dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų.

This article also clearly supports the idea that the above-mentioned goals can be achieved by close and more fruitful cooperation between the EU and national competent authorities, participation in various ad hoc expert working groups and committees, such as the Vulnerable Consumers Working Group. This article reflects general ideas about the problems arising in the energy consumer services sector, the activity of the EU and national institutions, seeking to ensure fair and transparent provision of such services to consumers, it also contains an analysis of alternative dispute resolution (hereinafter – the ADR) methods and good practice of their application in the EU Member States. This article highly supports the application of alternative procedures in the field of energy services and sees them as a possibility to minimise increasing consumer problems, e.g. a new phenomenon – consumer energy poverty in the EU, which is defined as the situation where a household is unable to access a socially and materially necessitated level of energy services at home and pay for the provided services.

Financial services have a very significant impact on and meaning to the daily life and welfare of consumers. The spectrum of these types of services is very broad, and their regulation is also changing both at EU and national (Member State) level. In order to implement the main or the most relevant EU level goals, such as high level consumer rights protection, consumer trust in business sector, proper and effective functioning of the EU internal market it is essential to ensure clear and sufficient legal regulation, establish responsibility of the services providers, consumer rights and duties as well as promote, seek for the more effective, faster and cheaper ways of solving consumer and business sector disputes. The authors of this article support the idea that the abovementioned goals can be achieved by close and more fruitful cooperation between the EU and national competent authorities, participation in various ad hoc expert working groups, committees or EUwide networks, such as FIN-NET. This article reflects general ideas about the problems arising in the financial consumer services sector, the activity of the EU and national institutions, seeking to ensure fair and transparent provision of such services to consumers, analysis of alternative dispute resolution (hereinafter – the ADR) methods and the good practice of their application in the EU Member States. This article highly supports the application of alternative, nonjudicial procedures and broader application of the means of selfregulation, such as codes of conduct.

Straipsnyje analizuojami ginčų nagrinėjimo ne teisme vartotojų teisių apsaugos srityje teisiniai pagrindai, jo pranašumai, kompetentingų Lietuvos institucijų patirtis ir problemos, su kuriomis susiduriama. Taip pat aptariamos pagrindinės Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo apie ginčų nagrinėjimą ne teisme (ADR) vartotojų teisių apsaugos srityje Europos Sąjungoje išvados ir pateiktos rekomendacijos. Remiantis minėto tyrimo duomenimis, ginčų nagrinėjimas ne teisme prisideda prie aukšto vartotojų teisių apsaugos lygio užtikrinimo, todėl jo taikymas turėtų būti skatinamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Straipsnyje pateikiama ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos - vienintelės Europos Komisijai notifikuotos alternatyvaus ginčų nagrinėjimo institucijos Lietuvoje -patirtis ir problemos, su kuriomis susiduriama nagrinėjant vartotojų ginčus ne teisme. Straipsnyje keliama vartotojų grupės ieškinio problema ir pateikiami galimi jos sprendimo būdai.

Straipsnyje analizuojami neteisminio ginčų nagrinėjimo vartotojų teisių apsaugos srityje raida, teisinė padėtis bei reglamentavimas įvairiose teisinėse sistemose. Ypatingas dėmesys yra teikiamas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios yra laikomos alternatyvaus ginčų nagrinėjimo kilmės šalimi. Straipsnyje analizuojamos alternatyvaus ginčų sprendimo išplitimo JAV priežastys. Taip pat akcentuojama ir alternatyvaus ginčų sprendimo sąvokos samprata, jos problematika, pateikiant keletą dažniausių mokslinėje literatūroje ir praktikoje apibrėžčių. Tačiau ne mažiau svarbu yra aptarti ir alternatyvaus ginčų sprendimo privalumus bei trūkumus, jo glaudų ryšį su teisminės gynybos prieinamumo principu. Autorius pristato ne tik užsienio šalių, bet ir Lietuvos Respublikos patirtį bei naujausią informaciją apie alternatyviai vartotojų ginčus bei konfliktus su verslininkais nagrinėjančias institucijas, jų praktiką bei principus, kuriais vadovaujamasi savo veikloje.

Consumer disputes and their nature are changing very fast every day. E-commerce is promoted by the all relevant stakeholders such as European Commission, consumers associations, competent institutions, and business sector in order to achieve the main present goal—consumer confidence in business and full functioning of the internal EU market. Here the third parties are important—trade partners from all over the word. There is no legal relation or actions between disputes and searching for the most convenient, fast, cheap and comfortable. Because of that, this article sets out general views on online transactions and consumer protection in the context of e-commerce and possible online dispute resolution means. The authors of this article are chiefly concerned about legal uncertainty and the jurisdiction as well as applicable law in business-to-consumer (B2C) e-commerce. Online dispute resolution or in other words it is called the ODR is seen as a possibility to solve these barriers in dispute resolution using technology to facilitate the resolution of disputes between parties primarily involving negotiation, mediation or arbitration, or a combination of all three. In this respect it is often seen as being the online equivalent of alternative dispute resolution. However, ODR can also augment these traditional means of resolving disputes by applying innovative techniques and online technologies to the process.

Straipsnyje analizuojami neteisminio ginčų nagrinėjimo vartotojų teisių apsaugos srityje teisiniai pagrindai, jo privalumai, kompetentingų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir kitų pasaulio šalių institucijų patirtis ir problemos, su kuriomis susiduriama. Taip pat aptariamos pagrindinės Europos Komisijos užsakymu atlikto neteisminio ginčų sprendimo (AGS) vartotojų teisių apsaugos srityje Europos Sąjungoje tyrimo išvados ir pateiktos rekomendacijos. Remiantis minėto tyrimo duomenimis, neteisminis ginčų nagrinėjimas prisideda prie aukšto vartotojų teisių apsaugos lygio užtikrinimo, todėl jo taikymas turėtų būti skatinamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Straipsnyje taip pat pateikiama ir kitų užsienio šalių patirtis bei naujausia informacija apie alternatyviai vartotojų ginčus bei konfliktus su verslininkais nagrinėjančias institucijas, jų praktiką bei principus, kuriais vadovaujamasi savo veikloje.

Alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo procesas yra teisminio nagrinėjimo alternatyva. Palyginti su teisminiu procesu, tai yra pigesnis, greitesnis ir efektyvesnis ginčų sprendimo būdas. Europos Sąjungoje skatinamas alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo procesas. Ypač pastebima Europos Komisijos iniciatyva šioje srityje, tačiau iki šiol nėra priimto šį procesą reglamentuojančio ir privalomo teisės akto. Nesant vienodo reglamentavimo Europoje alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo procesas skirtingose valstybėse įvairuoja. Lietuvoje nėra susiklosčiusios šio proceso tradicijos. Dar visai neseniai alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmas vartotojų ginčams spręsti buvo taikomas tik tam tikrose vartojimo srityse. Nuo 2007 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas nustato neteisminio ginčų sprendimo procedūrą visose vartojimo srityse. Taikant lyginamąjį, sisteminį ir analizės tyrimo metodus straipsnyje atskleidžiami minėtame įstatyme įtvirtinti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros pagrindiniai aspektai, numatomos galimos šio proceso perspektyvos ir problemos Lietuvoje.