Kunigėlytė-Žiūkienė, Birutė

Daktaro disertacijoje "Valstybių teisių perėmimas, neteisėti teritoriniai pokyčiai ir pilietybė" kompleksiškai nagrinėjami pilietybės teisiniai santykiai teisėtų ir neteisėtų teritorinių jurisdikcinių pokyčių kontekste. Analizuojami bendrieji valstybių teisių perėmimo instituto klausimai, turintys reikšmės pilietybės klausimų sprendimui valstybių teisių perėmimo metu (valstybių teisių perėmimo sąvokos ir apimties problematika, valstybių teisių perėmimo datos klausimai, teisių perėmimo ir teisių tęsimo kategorijų skirtumai ir valstybės teisių tęsėjos padėtis valstybių teisių perėmimo kontekste). Aptariant teorinius pilietybės tarptautinio teisinio reguliavimo valstybių teisių perėmimo metu klausimus, analizuojami konkretūs naujausi XXI a. valstybių teisių perėmimo atvejai, siekiant įvertinti tokio teisinio reguliavimo efektyvumą. Taip pat aptariamas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių, taip pat Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas po SSRS žlugimo. Nagrinėjamas pilietybės tęstinumo, kaip vieno pagrindinių diplomatinės gynybos kriterijų, išlaikymo valstybių teisių perėmimo metu klausimas. Darbe analizuojama pilietybės problematika visuotinio pripažinimo neturinčių (Kosovo), taip pat neteisėtų teritorinių pasikeitimų (Pietų Osetijos, Abchazijos deklaruotos nepriklausomybės, Krymo ir Sevastopolio aneksijos) kontekste. Nagrinėjama asmens valios reikšmė sprendžiant pilietybės klausimus valstybių teisių perėmimo metu.

Valstybių teisių perėmimo ir pareigos atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą tema yra aktuali Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms dėl to, kad pastaruoju metu itin aktyviai Lietuva pradėjo reikalauti Rusijos Federacijos atlyginti tarptautiniais pažeidimais, įvykdytais SSRS, padarytą žalą. Šios žalos Rusijos Federacija atlyginti nesiima, motyvuodama tuo, kad Rusijos Federacija yra skirtingas subjektas nuo SSRS, ir, esą, tokia padėtis ją atleidžia nuo atsakomybės bei iš jos išplaukiančių pareigų. Valstybių pareigos atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą klausimas valstybių teisių perėmimo kontekste taip pat nėra nei reguliuojamas universalių tarptautinių dokumentų, nei gausiai pagrįstas vieninga tarptautine praktika, nei išsamiai nagrinėtas tarptautinės teisės doktrinoje. Dėl šios priežasties būtina išnagrinėti tiek tarp valstybių susiklosčiusią praktiką, tarptautinius teisinius santykius, kylančius tiek atskirai valstybių teisių perėmimo bei tarptautinio pažeidimo atveju, tiek situacijos, kuriomis šie du institutai sprendžiami drauge. Tad šio tiriamojo darbo tikslas – atskirai išnagrinėti ir aptarti valstybių teisių perėmimo bei atsakomybės už tarptautinius teisės pažeidimus praktiką ir teisinį reguliavimą, kartu doktrinos pateikiamas išvadas; taip pat atskleisti, kokios taisyklės taikomos šiuo metu valstybių atsakomybei už tarptautinės teisės pažeidimus valstybių teisių perėmimo kontekste. Šio tikslo siekiama įgyvendinant konkrečius uždavinius: išnagrinėti valstybių teisių perėmimo sąvoką, apimtį, variantus; aprašyti tarptautinį pažeidimą, jo sudėtį, padarinius, kuriuos sukelia tarptautinis pažeidimas; aptarti teisinio reguliavimo, tiek konvencinio pobūdžio, tiek JTO organų priimtų normų (kad ir dar neįsigaliojusių ar rekomendacinių) turinį, jų naudojimą realiose situacijose, įgyvendinimo problemas; išanalizuoti senąsias tarptautinių teisminių institucijų nagrinėtas bylas, susijusias su valstybių atsakomybe valstybių teisių perėmimo kontekste; išnagrinėti naujausiąją valstybių praktiką, kokiu būdu buvo sprendžiamas atsakomybės ar pažeidimu sukeltos žalos atlyginimo klausimas valstybių teisių perėmimo metu. Darbe iškeliama hipotezė, kad valstybė teisių perėmėja privalo atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą. Tyrime taikomi tiek teoriniai (apibendrinimas, lyginimo, sisteminės analizės), tiek empiriniai (dokumentų analizė) metodai. Taikant minėtuosius metodus ir įgyvendinant darbo tikslą bei uždavinius, prieita prie išvados, jog senoji valstybių praktika labiau laikėsi pozicijos, kad valstybė – teisių perėmėja neturėtų būti laikoma atsakinga už tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą ir neturėtų jos atlyginti, naujausioji praktika liudija, kad yra tendencija prisiimti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą, tačiau tai daugiau pačių teisių perėmėjų iniciatyva. Atlikus tyrimą, iš dalies pasitvirtino hipotezė: valstybė teisių perėmėja daugeliu atvejų privalo atlyginti pirmtakės tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą. Tokios pareigos egzistavimas priklauso nuo teisių perėmimo varianto. Tačiau kol kas nėra vienareikšmio reguliavimo, kuris nustatytų tokios pareigos egzistavimą. Dėl šios priežasties būtina norminiu aktu sureguliuoti šią situaciją.