Štaras, Kęstutis

Cultural involvement takes a significant role on quality of life of patients (QoL) as namely culture is an important domain for health and QoL simultaneously. Paper analyzes the possible connection between culture and health, and, attendance of patients the cultural events as one of the important dimensions of QoL. Research is based on social project “Cultural prescription”, organized by public cultural institution “Mokytojų namai” (Eng. Teacher’s House) in Vilnius and dedicated to Outpatient Clinic “Centro poliklinika” (Vilnius) patients, who were suffering from chronic disease to improve their QoL. The aim of the paper is to explore the possibilities of innovative social measures to increase social cultural engagement of patients, to contribute to their well-being, and to present the approach of health care practitioners towards the expediency and usefulness of inter-sectorial cooperation for the patients’ social welfare.

Vertinant Besimokančios organizacijos bruožų raišką šiuolaikinio viešojo valdymo kontekste ir remiantis Karen E. Watkins ir Victoria J. Marsick sudarytu klausimynu [30], 2017 m. sausio – kovo mėn. atliktas tyrimas viešojoje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apklausti 228 darbuotojai. Daugelyje viešojo sektoriaus organizacijų veiklos vadyba, vertinimas ir rezultatų analizė tampa vis svarbesne viešojo sektoriaus institucijų veiklos sudedamąja dalimi. Viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms įgyvendinti Besimokančios organizacijos koncepciją, reikia pertvarkyti savo organizacijos valdymo struktūrą. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinis darbuotojų mokymosi taškas yra nepakankamas finansinės ir kitos pagalbos skyrimas visų pareigybių specialistams. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas mokymasis organizaciniame lygmenyje, toliau - grupių/ komandų, žemiausiai – individualiame lygmenyje. Galime teigti, kad tyrime dalyvavusios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kryptingas organizacinis mokymasis sąlygoja tobulėjimą, didina konkurencinį pranašumą ir leidžia prisitaikyti prie pokyčių bei juos valdyti, o kiekvienam jos darbuotojui suteikiama savirealizacijos galimybė. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizacijos stiprybės: dėmesio kreipimas į kliento (paciento) nuomonę; organizacija suteikia darbuotojams priemones, reikalingas darbui atlikti; darbuotojai geba dirbti komandoje, padeda vieni kitiems mokytis, gerbia kito darbuotojo nuomonę; vadovai dalijasi naujausia informacija apie technologijas, naujoves, kryptis. Nustatyta, kad ši įstaiga atitinka Besimokančios organizacijos koncepciją, tačiau nepakanka organizacijoje vien mokytis, būtina organizacijos valdymą orientuoti į nuolatinį veiklos procesų tobulinimą, paremtą šiuolaikinio viešojo valdymo paradigma.

Per paskutinius penkerius metus sveikatos priežiūros valdymas iškėlė naujus organizacijų socialinės atsakomybės reikalavimus siekiant ne tik institucijų veiklos kokybės ir efektyvumo, bet ir organizacijų elgsenos bei darbuotojų mąstymo, jų motyvacijų ir lūkesčių pokyčių, formuojant naujas vertybes ir įsitikinimus, suprantant organizacijos kultūrą kaip visumą pažiūrų, tradicijų, kultūrinės savimonės, organizacijos ir darbuotojų tapatybės siekių. Tai reikalauja daugiadimensiško organizacijos vystymosi krypčių nustatymo, organizacijos strateginio požiūrio į jos kultūros formavimo ir sąveikos su išore institucine aplinka. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir aukščiausio rango vadybininkai turi vystyti ir plėtoti organizacinius gebėjimus, tobulinti administravimo praktiką, sistemingai analizuoti žmogiškųjų išteklių poreikį. Lietuvos integracija į Europos ekonominę erdvę lemia tiek naujų technologijų plėtrą, aukštesnius kokybinius sveikatos paslaugų standartus, tiek būtinybę dėl medicinos specialistų konkuruoti su Vakarų Europos valstybių paslaugų teikėjais. Tai daugiadisciplinins procesas, keliantis šaliai naujus iššūkius.

Šiuolaikinio viešojo valdymo plėtros dinamika lemia struktūrinių ir sisteminių pokyčių poreikį. XX–XXI a. sandūroje viešojo valdymo kaitos proceso struktūros esminiais viešojo sektoriaus veiklos elementais tampa valdymo stiliaus, dizaino, formų ir metodų modernizavimo uždaviniai, skatinantys visų rūšių ir lygių viešojo valdymo institucijas tobulinti strategines pertvarkymo kryptis ir jų įgyvendinimo priemones (Raipa, Smalskys, Giedraitytė, Nefas, 2016). Globalizacijos procesų nulemta būtinybė valdyti pokyčius skatina viešojo valdymo reformų plėtrą, apimančią visų rūšių ir lygių viešojo sektoriaus struktūras. Be to, ji skatina į pertvarkos procesus įtraukti tiek verslo, tiek nevyriausybines institucijas, kurti naujus hibridinius, kvaziautonominius organizacinius darinius (Davies, 2007). IT plėtra, informacijos perkėlimas į elektroninę erdvę didina informacinių procesų ir veiklos kokybę, užtikrina geresnį konkurencingumą bei efektyvumą (Socialinės įtraukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų planas). Informacinių sistemų (toliau - IS) kūrimas ir diegimas sveikatos priežiūros įstaigose reikalauja sudėtingų organizacinių priemonių, siekiant rasti tinkamas tarpusavio sąveikas ir konfigūracijas tarp žmogiškųjų išteklių, įstaigos IT bei tinkamos informacijos sklaidos IS kūrimo ir diegimo metu (Štitilis 2014).

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti lytiškai plintančių infekcijų Vilniaus mieste sergamumą tarp 18 – 50 m. amžiaus moterų. Straipsnyje pateikiami 2009 – 2015 metų VšĮ Centro poliklinikoje vykdytos visuomenės sveikatos priemonės, finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis „Lytiškai plintančių infekcijų profilaktika“ duomenys. Nustatyta, kad 2009 – 2015 m. didžioji dalis moterų (net 86,4 proc.) dėl lytiškai plintančių infekcijų atvyko pasitikrinti profilaktiškai, ir tik 13,6 proc. moterų - turėdamos simptomatiką. Atlikti tyrimai rodo, kad iki 19 m. amžiaus grupėje Mycoplasma genitalium infekcijos paplitimas yra žymiai didesnis negu 40 – 50 m. amžiaus grupėje. Didžiausias sergamumas Chlamydia trachomatis lytiškai plintančia infekcija yra 20 – 29 m. amžiuje. Vertinant atliktų tyrimų rezultatus, nustatyta, kad amžiaus grupėse 20 – 29 m. ir 30 – 39 m. Ureaplasma urealyticum infekcijos paplitimas yra rečiausias, tačiau 40 – 50 m. amžiaus grupėje – dažniausias iš visų lytiškai plintančių infekcijų tirtų moterų tarpe.

The aim of the paper is to explore how non-medical factors influence health and well-being, ąuality of life (QoL). Thus, cultural attendance takes a significant role on QoL because namely culture is an important domain for health and QoL simultaneously. To analyze the possible connection between culture and health, and, attendance of cultural events in case of sočiai project Cultural Prescription presented in a paper as one of the important dimensions of QoL. The article provides the results of that sočiai project from a perspective of Lithuanian health care practitioners. Continuing about QoL and statė inputs to it, cultural policy domains are presented to create an overall picture of it and make conditions for connection of those two segments. Research results indicate its advantages and disadvantages, which identified by health care practitioners as intermediaries between projects organizers and those who receive prescriptions (patients).