Tinčurinienė, Julija

Visuomenės senėjimas lemia padidėjusią globos namų paslaugų paklausą žmonėms, sergantiems senatvinėmis ligomis, tarp jų ir demencija. Nepaisant to, kad bendruomeninės globos paslaugos yra pranašesnės ir teikia didesnę naudą klientui, Lietuvoje iki šiol išlikęs stipriai išvystytas stacionarios globos paslaugų tinklas. Tačiau, tyrimais nustatyta, kad socialinės paslaugos dementiškiems klientams teikiamos neadekvačiai, pasigendama būtent šiai grupei reikiamų paslaugų: trūksta specializuotų skyrių slaugos ligoninėse ar globos namuose, jų aplinka nėra pakankamai pritaikyta demencija sergančiųjų poreikiams. Taigi, Lietuvos sveikatos bei socialinės apsaugos sistemos susiduria su poreikiu tobulinti pagalbos ir paslaugų sistemą žmonėms, sergantiems demencija. Šiam tikslui pasiekti tikslinga analizuoti ne tik mūsų šalies problemas, bet ir remtis užsienio šalių patirtimi, todėl šiame magistro darbe bus mėginama lyginti Lietuvos ir užsienio šalių socialinės globos aspektus bei atrasti idėjų, kurias galima būtų panaudoti socialiniame darbe su sergančiaisiais demencija mūsų šalyje. Todėl šio darbo tikslas – analizuoti demencija sergančių asmenų socialinės globos charakteristikas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Išsiaiškinus, kad Lietuvoje socialinio darbo aspektai su Alzhaimerio liga bei kitomis demencijomis sergančiais klientais nebuvo plačiai tyrinėti, nuspręsta atlikti magistro darbo tyrimą, kurio tikslas – ištirti socialinių darbuotojų patirtį dirbant su kritinėse gyvenimo situacijose atsidūrusiais sergančiais demencija asmenimis, šio magistro darbo tyrimo objektas – socialinių darbuotojų patirtis (stiprybės ir ribotumai, problemos, požiūris į dementiškus klientus, jų teisų bei poreikių tenkinimą) teikiant paslaugas demencija sergantiems asmenims stacionarioje įstaigoje. Tyrimo tikslui įgyvendinti iškelti 4 uždaviniai: 1) ištirti ilgalaikės globos įstaigų socialinių darbuotojų patirtį dirbant su demencija sergančiais asmenimis; 2) išryškinti socialinių darbuotojų asmeninius išgyvenimus dirbant su demencija sergančiais asmenimis ilgalaikės socialinės globos įstaigose; 3) atskleisti, kaip socialiniams darbuotojams praktiškai sekasi užtikrinti dementiškų klientų poreikius ir teises; 4) ištirti socialinių darbuotojų patirtį apie praktikoje pasitaikančias problemas bei pateikti siūlomus jų sprendimo būdus. Siekiant užsibrėžto tikslo ir uždavinių pasirinkti šie tyrimo metodai: a) artimos darbo temai literatūros studijavimas ir dokumentų analizė, lyginimas apibendrinimas ir sisteminimas; b) kokybinio tyrimo duomenų rinkimo instrumentas – tyrimo dalyvių refleksija į pateiktas situacijas ir pusiau struktūruotas interviu; c) atsakymų analizei taikoma kokybinė turinio (content) analizė. Tiriamaisiais pasirinkti socialiniai darbuotojai, turintys tiesioginį ryšį su demencija sergančiais asmenimis stacionariose globos įstaigose, įgiję aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą (stacionarių ilgalaikės globos įstaigų socialiniai darbuotojai). Tikslinės patogiosios atrankos būdu atrinkti ir apklausti 7 socialiniai darbuotojai iš Prūdiškių socialinės globos namų, globos namų „Senevita“ ir Blinstrubiškių senelių globos namų. Tyrimas atskleidė, kad: 1) socialiniai darbuotojai savo veiklą su dementiškais klientais vertina kaip prasmingą bei skatinančią tobulėti. Patiria pozityvius jausmus savo klientų atžvilgiu, jaučiasi reikalingi, reikšmingi savo klientams, gerbia jų teises. Vyrauja optimistiškas nusiteikimas dėl ilgalaikės globos paslaugų, pritaikytų dementiškiems klientams ateities; 2) tyrimo dalyviai patiria įtampą dėl intensyvaus bendravimo su klientais, dienos pabaigoje jaučiasi išsekę. Kiekvienam demencija sergančiam asmeniui reikia skirti daug laiko, neskubėti, išlikti kantriam. Vargina apčiuopiamų darbo rezultatų nebuvimas. Didžiausius išgyvenimus ir stresą sukelia įvykiai, tiesiogiai susiję su globotinių sveikata: būklės paūmėjimai, netikėta agresija ir mirtis; 3) pagrindinėmis kliūtimis teikti paslaugas, visapusiškai atitinkančias dementiškų klientų poreikius, įvardijamas finansinių, žmogiškujų išteklių bei įstatymų, orientuotų į demencija sergančio asmens teisių apsaugą trūkumas. Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos demencija sergančių asmenų ilgalaikės socialinės globos charakteristikos, atskleisti bei palyginti demencija sergančių asmenų socialinės globos organizaciniai aspektai Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse (Latvija, Lenkija, Švedija, Vokietija, Didžioji Britanija). Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama socialinės globos teorinė samprata, jos persipynimas su sveikatos priežiūros paslaugomis, nagrinėjamos formalios ir neformalios pagalbos sistemos demencija sergantiems asmenims bei jiems skirtos socialinės paslaugos Lietuvoje bei ES šalyse. Antroje dalyje atskleistos nagrinėjamų ES šalių socialinės globos organizavimo aspektai. Trečioje darbo dalyje apžvelgiami bei palyginami Lietuvos ir ES šalių socialinės globos organizavimo aspektai demencija sergantiems asmenims, išskiriami jų specifiškumai. Ketvirtoje dalyje išryškinamos socialinių darbuotojų patirties charakteristikos, asmeniniai išgyvenimai, sunkumai bei siūlymai dirbant su demencija sergančiais asmenimis ilgalaikės globos įstaigose. Šį magistro darbą sudaro įvadas, sąvokų žodynėlis, 4 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Darbo apimtis be titulinio puslapio, turinio, literatūros sąrašo ir priedų: 87 puslapių. Darbe pateikta 11 lentelių, panaudoti 74 literatūros šaltiniai, iš jų 61 lietuvių kalba, 13 užsienio kalba.