Mackevičienė, Renata

per mažai, tačiau reikšmės netoli normos. Tyrimas atskleidė, kad 95,24 % vaikinų paros maisto davinyje trūksta angliavandenių, 34,52 % vaikinų angliavandenių kiekis daugiau nei dviem kartais mažesnis už normą. Palyginus su individualiomis šių medžiagų normomis (atsižvelgus į respondento kūno masę, amžių ir fizinį aktyvumą), baltymų vaikinai suvartoja per daug (p < 0,001), riebalų gaunamas kiekis atitinka rekomenduojamą normą (p = 0,633), maisto racione stinga angliavandenių (p < 0,001).

Ištirta brukninei miško tipų serijai Vacciniosa priklausančių brukninių pušynų Vaccinio-Pinetum, priskiriamų Peucedano-Pinetum sylvestris ir Leu-cobryo-Pinetum sylvestris asociacijoms ir mėlyninei miško tipų serijai Myrtillosa priklausančių mėlyninių pušynų Myrtillo-Pinetum, priskiriamų Molinio-Pinetum sylvestris asociacijai (vakarų taigos buveinė, kurios kodas - 9010), perinčių paukščių bendrijų rūšinė sudėtis ir vietos populiacijų gausa. Tyrimų pagrindu nustatyti svarbiausi šių dviejų pušynų miško tipų perinčių paukščių bendrijų skirtumai ir panašumai bei išanalizuotos galimos jų kilimo priežastys. Nustatyta, jog mėlyniniams pušynams būdinga didesnė paukščių bendrijų įvairovė ir didesnė rūšių gausa. Nors lyginamų miško tipų paukščių bendrijų rūšinė sudėtis statistiškai žymiai skiriasi, tačiau ekologiniu požiūriu šie skirtumai nėra esminiai. Rūšys, registruotos tik vieno tipo miškuose daugiausiai yra marginalinės, necharakteringos pušynų biologinėms bendrijoms. Išaiškinti svarbūs analizuojamų paukščių bendrijų skirtumai, atsirandantys dėl žymios kai kurių rūšių vietinių populiacijų gausos diferenciacijos. Nurodomos rūšys, kurioms optimalesnė buveinė Lietuvoje yra mėlyniniai, nei brukniniai pušynai.

Masažas labai seniai išbandyta priemonė. Jis gerina sveikatą, padeda atgauti darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas. Tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. Masažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sistemas. Sportinis masažas padeda sutrumpinti organizmo atsigavimo po intensyvių treniruočių ar varžybų laikotarpį, palaikyti sportinę formą ir parengti organizmą optimaliai būsenai prieš startą. Lengvoji atletika turi apie 30 įvairių rungčių. Atliekant įvairius kiekvienos lengvosios atletikos rungties pratimus dalyvauja skirtingos raumenų grupės, todėl lengvaatlečių sportinis masažas turi savo ypatumų. Kadangi ši sporto šaka turi daug skirtingų rungčių, o sportininko fiziologinė būklė prieš sportinį masažą ir po jo yra mažai ištirta, šio darbo tikslas yra nustatyti ir įvertinti lengvaatlečių organizmo morfologinių ir funkcinių rodiklių pokyčius sportinio masažo metu. Tirti Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatai ir perspektyvinio rengimo didelio meistriškumo lengvosios atletikos atstovai (n = 39). Tyrimai parodė, kad po masažo lengvaatlečių oda įšyla ir parausta; raumenų skausmingumas, pabrinkimas ir sukietėjimai sumažėja arba išnyksta; jaunų lengvaatlečių kvėpavimas ir pulso dažnis ramybės metu prieš masažą buvo dažnesnis nei suaugusiųjų, po masažo visų tiriamųjų kvėpavimo ir pulso dažnis suretėjo; veikiant lengvaatlečių organizmą iš dalies (treniruočių ir paruošiamasis sportinis masažas) sistolinis kraujospūdis nekinta, o viso kūno (atgaunamasis) masažas didina sistolinį spaudimą; diastolinis kraujospūdis bet kurio sportinio masažo metu mažėja, o pulsinis spaudimas – didėja.

Maisto skaidulos yra svarbus maisto ingredientas. Pastaruoju metu atliekama daug mokslinių tyrimų aiškinantis fiziologini maisto skaidulų poveikį žmogui, ieškant optimalių galimybių ir variantų, kaip stiprinti žmogaus organizmą, skleisti ir tobulinti įvairių gyventojų sluoksnių racionalios mitybos įpročius. Labai svarbus klausimas yra maisto skaidulų vartojimas ir jų normos mitybos racione. Tokio pobūdžio tyrimų pasaulio mokslinėje literatūroje paskelbta nemažai. Lietuvos mitybos specialistai taip pat yra atlikę maisto skaidulų kiekio nustatymo augaliniuose produktuose, reikšmės sveikatai ir jų vartojimo mityboje tyrimų [1, 2, 3]. Šiame straipsnyje skelbiami duomenys apie maisto skaidulų vartojimą kai kuriose Lietuvos gyventojų grupėse: duonos pramonės darbuotojų, 14-16 metų moksleivių ir specializuotoje kariams skirtoje maitinimo įstaigoje. Duonos pramonės darbuotojų mitybos racione vidutinis maisto skaidulų kiekis 21,5 g, o 1000 kcal maisto energinės vertės teko 8,7 g. Moksleivių mergaičių mitybos racione vidutinis maisto skaidulų kiekis - 18,2 g, 1000 kcal/10,8 g, o berniukų mitybos racione - 25,4 g, 1000 kcal/9,2 g maisto skaidulų. Paskutinis tyrimas tiesiogiai neatspindi maisto skaidulų kiekio kariūnų mitybos racione, tačiau suteikia informacijos apie maisto skaidulas Generolo Jono Žemaičio karo akademijos valgyklos meniu normalaus ir padidinto fizinio krūvio savaitėmis. Normalaus krūvio savaitę maisto skaidulos sudarė 43,5 g, 1000 kcal teko 10,3 g; padidinto krūvio savaitę - 55,5 g, 1000 kcal -11 g. Pagrindiniai skaidulinių medžiagų šaltiniai - grūdiniai produktai (duonos ir pyrago gaminiai, įvairių kruopų košės) ir daržovės bei vaisiai.