Vitkutė-Zvezdinienė, Iveta
Item type:Publication, [Exemption from Criminal Liability: the Problems of the Implementation of the Presumption of Innocence Principle]research article[2009][S4][S001][12]Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 4(4)., p. 231-242Straipsnyje nagrinėjamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto procesinio įgyvendinimo problemos. Taikant sisteminį, lyginimo ir analitinį metodus analizuojami disputo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir procesinio teisinio šio instituto įgyvendinimo esant tam tikroms baudžiamojo proceso stadijoms (ikiteisminiam tyrimui) argumentai. Atsižvelgiant į problemos aktualumą straipsnyje analizuojamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimas esant ikiteisminio tyrimo stadijai. Svarstoma, ar Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose įtvirtintas prokuroro diskrecinis (neprivalomas) ikiteisminio tyrimo nutraukimas nepažeidžia visuotinai pripažinto nekaltumo prezumpcijos principo. Keliant tokius klausimus nagrinėjamos baudžiamosios atsakomybės sampratos bei vyraujančios nuomonės dėl jos turinio suvokimo. Lingvistiniu semantiniu požiūriu analizuojamos procesinės normos, reglamentuojančios ikiteisminį tyrimo nutraukimą esant nereabilituojantiems pagrindams. Turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad galiojantys baudžiamieji teisiniai ir baudžiamieji procesiniai įstatymai sureguliuoti taip, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant ikiteisminio tyrimo stadijai, fiksuojant procesiniuose dokumentuose pagrindus ir motyvus ignoruojamas nekaltumo prezumpcijos principas. Daroma išvada, jog šiuo metu galiojančios diskrecinio ikiteisminio tyrimo nutraukimo nuostatos savo turiniu nėra pakankamos, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti nekaltumo prezumpcijos principą.
40 Item type:Publication, [Problemen der geringfügigen tat und der abgrenzung vom strafvergehen]research article[2007][S4][S001][6]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 8(98)., p. 35-40Straipsnyje nagrinėjamos mažareikšmiškumo taikymo ribos. Pateikiama įstatymų leidėjo pozicija dėl mažareikšmiškumo taikymo apimties, išryškinami šio instituto probleminiai taikymo aspektai teismų praktikoje, analizuojama galimybė tobulinti įstatymo normas. Baudžiamojo kodekso 37 str. numato teismams galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Tokia įstatymo leidėjo nuostata reikalauja aiškios koncepcijos, ar tik nusikaltimai gali būti pripažįstami mažareikšmiais. Autorė, pabrėždama šios problemos aktualumą, analizuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, lygina užsienio valstybių baudžiamojo įstatymo nuostatas, pateikia argumentus, leidžiančius veiksmingai spręsti minėtąją problemą.
30 Item type:Publication, [Anfang und Entwicklung des Instituts von der geringer handlung in Strafrecht Litauens]research article[2006][S4][S001][6]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 7(85)., p. 64-69Straipsnyje nagrinėjamas nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo institutas, jo ištakos ir raidos etapai. Ši tema tapo aktuali įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, kuris iš esmės pakeitė teisinį mažareikšmės veikos turinį. Vadovaujantis vien įstatymo leidėjo suformuluotais teisiniais kriterijais, ne visada pavyksta vienareikšmiškai atsakyti į klausimus, kokios veikos laikytinos mažareikšmemis, o kokios ne, todėl atsakymų į šiuos klausimus ieškoma platesniame baudžiamosios teisės teorijos istoriniame kontekste. Daugiausia dėmesio skiriama nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo teisinės prigimties analizei, atsižvelgiant į šio teisinio reiškinio turinio laiką visuomenės ir teisinės sistemos raidos atžvilgiu. Straipsnyje įvairiais aspektais nagrinėjami keli teisinio reiškinio raidos etapai, kurie lyginami su naujuoju baudžiamuoju įstatymu, nurodant panašumus ir skirtumus. Empirinę tyrimo dalį sudaro ne tik Lietuvoje priimti baudžiamieji įstatymai, bet ir Rusijos baudžiamieji įstatymai. Baudžiamosios teisės istoriniai tyrimai neatsiejami nuo Rusijos baudžiamosios teisės, nes būtent mažareikšmiskumo sąvoka pirmiausia buvo įtvirtinta sovietiniame baudžiamajame įstatyme, o vėliau kitose valstybėse, kurias Rusija buvo okupavusi (taip pat ir Lietuvos BK), bei tose valstybėse, kurių teisinei sistemai Rusija darė vienokią arba kitokią įtaką. Straipsnyje išsakyti teiginiai ir suformuluotos išvados grindžiamos baudžiamųjų įstatymų ir įvairių šia tema nagrinėjusių mokslininkų darbų analize.
24 1