Zelenkauskaitė, Asta

Mokslo komunikacija šiame projekte traktuojama ir tyrinėjama kaip tinkamas žinių, medijų, veiksmų ir dialogo panaudojimas skatinant piliečių mokslinį sąmoningumą,įsitraukimą, dėmesį ir supratimą. Mokslo reikšmės suvokimas yra viena iš pamatinių visuomenės tobulėjimo sąlygų. Visuomenės mokslinė edukacija kelia sąmoningumą ir keisdama vartotojų įpročius tokiu būdu gerina visuomenės narių gyvenimą. Pagrindinis šio projekto tikslas yra įvertinti visuomenės požiūrį į mokslines žinias bei pateikti rekomendacijas dėl organizacinių, komunikacinių ir edukacinių priemonių, kurios padidintų piliečių pasitikėjimą mokslu bei sustiprintų visuomenės atsparumą netikroms žinioms. Efektyvi mokslo komunikacija paliečia įvairias socialinio gyvenimo sritis ir pasiekia skirtingų kartų piliečius. Moksliniai tyrimai rodo, kad visuomenės nariai priima ir palaiko tik tokias priemones, kurių naudą aiškiai supranta, todėl priemonių pasirinkimas turėtų būti grindžiamas moksliniais įrodymais ir žiniomis, o aiški,tikslingai nukreipta mokslo komunikacija tapti priemone, sujungiančia visuomenę, mokslą ir politikus. Mokslo auditorijos pažinimas sudarytų galimybę mokslo komunikaciją vykdyti tiksliau, efektyviau, pasirenkant tinkamas priemones ir informacijos sklaidos kanalus, o įgyvendintos priemonės sustiprintų visuomenės atsparumą netikroms žinioms ir „mokslo šiukšlėms“ (angl. junk science) bei sumažintų visuomenės poliarizaciją, pagerintų psichinę sveikatą ir teigiamai paveiktų su tuo susijusius ekonominius padarinius.

Šis mokslo tyrimų projektas remiasi idėja, kad pasitikėjimo mokslu stiprinimas turėtų būti atsakas į besikeičiančią situaciją žiniasklaidos ekosistemoje. Mokslo svarbos supratimas yra viena esminių visuomenės raidos sąlygų. Nustačius skirtingų gyventojų grupių požiūrio, pažinimo ir elgesio ypatybes bei sukuriant vartotojų profilius, bus galima parengti įrodymais pagrįstas rekomendacijas tikslinei ir efektyviai mokslo komunikacijai, nukreiptai į skirtingas vartotojų grupes. Požiūris į mokslą reguliariai tiriamas daugelyje šalių (Eurobarometras, 2005; OST ir Welcome Trust, 2000). Rezultatai rodo, kad pasitikėjimas mokslu, kaip informacijos šaltiniu, priklauso nuo piliečių politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties (Funk, 2017). Tyrimai nustatė skirtumus tarp miesto ir kaimo gyventojų (Kawamoto ir kt., 2013), parodė, kad skirtingų mokslo sričių žinios skiriasi priklausomai nuo socialinių ir demografinių ypatybių (Kristiansen ir kt., 2016), ir nustatytas teigiamas ryšys tarp domėjimosi mokslu ir mokslinių žinių paieškos internete veikla (Nisbet ir kt., 2002).