Salickas, Giedrius

Pranešime nagrinėjami Lietuvos Respublikos ir neišvengiamai su jais susiję Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, kurie reglamentuoja radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, analizuojamos esminės problemos ir esama padėtis. Radioaktyviosios atliekos pasaulyje laikomos pavojingiausiomis tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Savo atominę elektrinę turinčiai Lietuvai ši problema ypač aktuali. Jau kelis dešimtmečius mokslininkai sutelktomis pastangomis ieško būdų saugiai sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas. Radioaktyviosios atliekos skleidžia radiacinę (jonizuojančiąją spinduliuotę), todėl jos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų grėsmės aplinkai ir žmonėms. Radioaktyviųjų atliekų laidojimo požiūriu priklausomai nuo radionuklidų kiekio atliekos skirstomos į tris srautus: labai mažo aktyvumo atliekos; mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžės atliekos; panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės atliekos. Šiame darbe nesiekiama atlikti išsamios teisės aktų analizės, nes darbo apimtis neleidžia to padaryti. Daugiausia dėmesio skiriama pavojingiausiai radioaktyviųjų atliekų rūšiai – panaudotam branduoliniam kurui ir ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms, nes artėjant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui ši problema įgauna vis didesnę svarbą. Taip pat neužmirštamos ir mažiau pavojingos radioaktyviosios atliekos bei jų keliama grėsmė aplinkai ir sveikatai. Pranešime pažymima, kad visuomenės informavimas – viena iš svarbiausių šio proceso sudedamųjų dalių.