Bužinskas, Gintautas

At different times Lithuania, Latvia and Estonia reformed the mechanism of labour disputes resolution. The most recent reform has been introduced in Lithuania, where a national labour disputes model, regardless of clear differences, was linked to the Estonian one. However, despite common historical, political and cultural features of these countries, with several commonalities they have chosen different ways to resolve labour disputes. This paper focuses on the regulation of labour disputes resolution in the Baltic States, with particular focus on the resolution of Lithuanian labour disputes.

The article reveals the evolution of the tourism sector in Lithuania during the last decades, as well as how it was influenced by political processes undergoing in the country and the national legislation being developed. It also presents international and EU legal acts relevant to the sector and their role in the formation of contemporary tourism strategy of Lithuania and the vision for its future development. The article focuses explicitly on the modern forms of tourism by attributing them, rather relatively, to a general concept of niche tourism. The statistical data illustrates, first of all, how the dynamic of number o f tourists from Russia has changed and offers measures on how to enhance its increase.

Straipsnis skirtas originaliai, Lietuvos teisės doktrinoje nenagrinėtai temai – ikiteisminės ir teisminės darbo ginčų praktikos problemoms. Darbo ginčų ikiteisminė praktika pradėta kaupti tik po 2013 m. sausio 1 d., pasikeitus Darbo ginčų komisijų formavimo tvarkai. Dabar šios komisijos nuolat veikia prie teritorinių Valstybinės darbo inspekcijos padalinių. Autorius, turėdamas praktinės darbo šiose komisijose patirties, analizuoja konkrečias bylas, atskleidžia teigiamas ir neigiamas darbo teisės reformos puses bei jos įtaką ikiteisminei ir teisminei darbo ginčų praktikai. Aptariamos Darbo ir Civilinio proceso kodeksų harmonizavimo, nacionalinės teisės reformos bei Europos Sąjungos teisės individualių ir kolektyvinių ginčų srityje derinimo problemos. Prieinama prie pagrindinės išvados, kad darbo teisės sisteminė reforma turi būti tęsiama, ją įgyvendinant konceptualiai ir sistemiškai derinant visas teisės šakas. Tai sudarytų sąlygas harmonizuoti įstatymines kodeksų nuostatas ir vienodinti nacionalinę ikiteisminę bei teismų praktiką. Siekiant tobulinti Valstybinės darbo inspekcijos misiją šioje srityje, reikėtų nuolat rengti atitinkamus mokymus į darbo ginčų komisiją deleguotiems darbuotojams ir socialiniams partneriams. Tai neabejotinai veiktų taikos sutarčių dinamiką.

Straipsnis skirtas originaliai, Lietuvos teisės doktrinoje nenagrinėtai temai – ikiteisminės ir teisminės darbo ginčų praktikos problemoms. Darbo ginčų ikiteisminė praktika pradėta kaupti tik po 2013 m. sausio 1 d., pasikeitus Darbo ginčų komisijų formavimo tvarkai. Dabar šios komisijos nuolat veikia prie teritorinių Valstybinės darbo inspekcijos padalinių. Autorius, turėdamas praktinės darbo šiose komisijose patirties, analizuoja konkrečias bylas, atskleidžia teigiamas ir neigiamas darbo teisės reformos puses bei jos įtaką ikiteisminei ir teisminei darbo ginčų praktikai. Aptariamos Darbo ir Civilinio proceso kodeksų harmonizavimo, nacionalinės teisės reformos bei Europos Sąjungos teisės individualių ir kolektyvinių ginčų srityje derinimo problemos. Prieinama prie pagrindinės išvados, kad darbo teisės sisteminė reforma turi būti tęsiama, ją įgyvendinant konceptualiai ir sistemiškai derinant visas teisės šakas. Tai sudarytų sąlygas harmonizuoti įstatymines kodeksų nuostatas ir vienodinti nacionalinę ikiteisminę bei teismų praktiką. Siekiant tobulinti Valstybinės darbo inspekcijos misiją šioje srityje, reikėtų nuolat rengti atitinkamus mokymus į darbo ginčų komisiją deleguotiems darbuotojams ir socialiniams partneriams. Tai neabejotinai veiktų taikos sutarčių dinamiką.

The second stage of the reform of the institution of labour disputes started in 2000 after the law on Individual Labour Dispute had come into force. In terms of the reformation of the institution of the labour dispute that was “a reform lor the sake of a reform”, since old problems have not been solved: inappropriate title of the institution, an employee was awarded the right to apply to a Disputes Commission and the court, the duty to maintain a Labour Disputes Commission was “delegated” only to the employer, etc. However, the law envisaged direct negotiation between the employee and the employer (or its authorised representative). In terms of the EU standard application, that was the first try. However, the law did not provide the definition of the mentioned negotiation, did not solve the question of its peremptoriness and did not plan any guarantee system to encourage the parties to seek for negotiation and their successful completion. [...]

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos darbo ginčų instituto reformavimas ir kaita Nepriklausomybės laikotarpiu atskirų Europos Sąjungos valstybių patirties kontekste. Darbo ginčų reforma Lietuvoje minimu laikotarpiu vyko keliais etapais, iš jų paskutinysis, prasidėjęs 2013 m. sausio 1 d., pakeitė darbo ginčų komisijų organizavimo tvarką, šias komisijas pradėjus kurti teritoriniu principu, prie veikiančių Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių, nustačius, kad į darbo ginčų komisiją su skundu gali kreiptis ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys, įvedus kitas naujoves. Tačiau šie pokyčiai vis dar neatspindi europinių tendencijų, kiek įmanoma mažiau institucionalizuoti ikiteisminę individulių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Straipsnyje akcentuojama mintis, jog darbo ginčų instituto reforma laikytina nebaigta ir, tikėtina, bus tęsiama, remiantis pažangiausia kai kurių ES valstybių praktika šioje srityje, tačiau išlaikant nacionalinį teisinio reguliavimo ypatumą.