Novosad, Ana

The aim of this article is to analyse different goals of the competition law, which are established in European Union and Lithuania. EU Commission and the Court of Justice distinguish a number of goals of the competition law. Most commonly, mentioned goals of competition law are the following: the integration of the Internal Market, the protection of consumers, protection of the competitors, freedom of competition and economic efficiency. Different goals of competition law are analysed in this paper and relationship between them is explained. Special attention is given to the analysis of protection of the consumers as one of the main objectives of competition law. While analysing protection of the consumers in competition law, a difference between the concept of consumer in competition law and consumer protection law is explained. The authors express a number of critical thoughts towards practice of the EU Commission and the Court of Justice so far, as there is a lack of consistency in evaluation of the protection of consumers’ rights in the context of the other objectives of competition law. Relevance of the present article is supported by the several facts such as revision of the competition law goals by the EU Commission and adoption of resolution “Concerning priority of the activities of the Lithuanian Competition Council” by the Lithuanian Competition Council that establishes main principles (priorities) applied while implementing competition policy in Lithuania. Setting out the main goals in Lithuanian competition law may have important practical consequences in the everyday activities of the Lithuanian national competition authority.

Naujoji Lietuvos baudų dydžio nustatymo tvarka neabejotinai leidžia geriau individualizuoti baudas, sieti jų dydį su inkriminuojamu pažeidimu, trukme, proporcingai įvertinti pažeidimo pavojingumą; tam tikrais aspektais ji yra griežtesnė nei 2006 m. Komisijos gairės (pvz., nustatant bazinės baudos dydį karteliniams susitarimams, dėl bendrojo pakartotinumo koncepcijos), o tam tikrais aspektais – švelnesnė, pvz., dėl „tarpinio teisinio maksimumo“ baziniam baudos dydžiui numatymo, senaties pakartotiniams pažeidimams nustatymo. Įvertinus esminius naujosios Lietuvos baudų dydžio nustatymo tvarkos aspektus ir ypatumus, manytina, jog ji, kaip savo laiku ir 2006 m. ES Komisijos gairės, padidins bendrą baudų, skiriamų ūkio subjektams už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, lygį.

Predatory pricing is one of the forms of the abuse of a dominant position. Judicial institutions of the European Union and Commission during analysis of predatory pricing devote main attention to the relationship between costs and prices of the dominant undertaking. Moreover, attention is paid also to various cost benchmarks: average variable costs, average avoidable costs, average total costs and long run average incremental costs. European judicial institutions should pay less attention to the costs of a dominant undertaking than to evaluation of the effect of the actions of a dominant undertaking to consumers and competition in the market. Moreover, proposition of the Commission to use average avoidable costs in predation cases does not correspond to the practice of the Court of Justice and the General Court. The Commission should stipulate more clearly how average avoidable costs and long-run average incremental costs should be calculated in order to increase legal certainty of the undertakings. Establishment of prices higher than average total costs by the dominant undertaking should not be recognized as predatory pricing.

Imposition of sanctions for violations of competition law rules is an important instrument of the European Union (EU) and Lithuanian competition enforcement authorities and is an inevitable part of the EU and Lithuanian competition law policy. The fining policy of the Lithuanian Competition Council for breaches of the Lithuanian and EU competition rules has recently been changed by the new 2012 Government resolution and has been aligned with the 2006 Commission Guidelines on the method of setting fines. The new Lithuanian fining rules set exactly the same basic principles for setting the amount of fines and are very similar to the Commission’s Guidelines, however some peculiarities may and shall be distinguished. The new Lithuanian fining rules in some aspects are even stricter than the EU fining rules established in the Commission’s Guidelines. The aim of the article is to analyse the main changes in the Competition Council’s fining policy and identify the discrepancies in national and EU fining rules, analyse advantages and disadvantages of the new fining policy.

Straipsnyje nagrinėjama objektyvaus pateisinimo samprata (kaip galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi pateisinantys argumentai), susiformavusi Europos Sąjungos Komisijos ir teismų praktikoje, bei tolesnė šios sampratos evoliucija Komisijai įvykdžius Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio (buvusios Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio) reformą. Straipsnyje analizuojama objektyvaus pateisinimo sąvoka, jos rūšys (kategorijos), taikymo kriterijai (sąlygos) bei principai, inter alia, įrodinėjimo naštos tarp pažeidimą inkriminuojančio subjekto ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi įtariamo ūkio subjekto paskirstymo klausimai, jų reglamentavimas iki reformos bei Komisijos reformos dokumentuose. Straipsnyje siekiama nustatyti, kokią įtaką objektyvaus pateisinimo sampratai padarė Komisijos įvykdyta reforma.

Straipsnyje nagrinėjama, kokiais atvejais dominuojančio ūkio subjekto taikoma įvairių prekių ar paslaugų susiejimo (sujungimo) praktika laikytina piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio pažeidimu. Autoriai atskleidžia susiejimo sampratą, nagrinėja atskiras jo rūšis, ekonominius susiejimo aspektus bei jų įtaką teisiniam susiejimo vertinimui; analizuoja bei kritiškai vertina Europos Komisijos, Europos Bendrijos bei JAV teismų praktiką, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reformos pagrindinius Komisijos parengtus dokumentus ir juose suformuluotus susiejimo praktikos vertinimo principus bei kriterijus. Nagrinėjama, kokiais atvejais susiejimas gali kelti pavojų konkurencijai ir kokiais atvejais tokia praktika galėtų būti objektyviai pateisinama.

Straipsnyje yra nagrinėjamas ir konkurencijos, ir intelektinės nuosavybės teisei aktualus atsisakymo sudaryti licencinę sutartį ir priverstinio licencijavimo klausimas. Bandoma atsakyti į klausimą, ar intelektinės nuosavybės teisių savininkas, užimantis atitinkamoje rinkoje dominuojančią padėtį, yra absoliučiai laisvas atsisakyti sudaryti licencinę sutartį ir suteikti kitam ūkio subjektui licenciją naudotis intelektinės nuosavybės objektu, bei kokioms sąlygoms esant toks jo atsisakymas yra laikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Atsisakymo suteikti licenciją problematika visiškai nenagrinėta Lietuvos teisės doktrinoje; kiek daugiau dėmesio jai skiria Europos Sąjungos mokslininkai, nors kai kurie nauji šios temos aspektai nuodugnesnės analizės dar nesulaukė, todėl straipsnio tema yra moksliškai nauja ir aktuali. Straipsnyje, taikant lyginamąjį, sisteminės analizės, istorinį bei lingvistinį metodus, analizuojami precedentiniai Europos Bendrijos (toliau - EB) Komisijos ir teismų sprendimai, turėję reikšmingos įtakos išimtinių aplinkybių doktrinos formavimuisi bei daroma išvada, kad EB teismų ir Komisijos praktika yra nenuosekli, prieštaringa ir šiuo metu nepakankama, kad minėta doktrina galėtų būti laikoma galutinai susiformavusia. Straipsnyje išreiškiama autorių nuomonė, kad Microsoft byloje priimti EB Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai ir juose pateikti išaiškinimai nesuteiks ūkio subjektams pageidaujamo teisinio apibrėžtumo ir gali būti, kad padidins priverstinių licencijų suteikimo atvejų skaičių. [...]

Straipsnyje nagrinėjami kolektyvinio dominavimo nustatymo teisiniai aspektai bei pasitelkiamos pagrindinės ekonominės koncepcijos ir teorijos, užtikrinančios visapusišką nagrinėjamo teisinio reiškinio analizę. Straipsnyje aptariami klausimai, susiję su konkrečiais ūkio subjektų veiksmais, kuriais gali pasireikšti piktnaudžiavimas kolektyvine dominuojančia padėtimi, nes šie aspektai gali būti atskiras mokslinio tyrimo dalykas. Straipsnyje analizuojami kolektyvinio dominavimo kiekybiniai bei kokybiniai vertinimo kriterijai ir EB, ir Lietuvos konkurencijos teisės kontekste. Daugiausia dėmesio sutelkiama į kokybinių kriterijų aiškinimą ir tinkamą taikymą, ypač atkreipiant dėmesį į tuos ūkio subjektų grupės koordinacinius elgesio aspektus, kurie leidžia šią grupę įvardyti kaip kolektyvinį (kolektyviai dominuojantį) subjektą ir pabrėžia kolektyvinio dominavimo nustatymo specifiką. Straipsnyje pabrėžiama, kad nustatant kolektyvinę dominuojančią padėtį pagal konkrečius kokybinio ir kiekybinio pobūdžio kriterijus, svarbiausia atlikti visapusišką atitinkamos rinkos, kurioje konstatuojamas kolektyvinio dominavimo faktas, analizę. Straipsnyje apibendrinama, kad neatsižvelgiant į tai, jog praktikoje jau yra susiklostę tam tikri kolektyvinio dominavimo nustatymo ir vertinimo kriterijai, vis dar nėra visiškai aiškiai suformuluotas šių kriterijų turinys ir jų tinkamo praktinio taikymo principai, taigi iki šiol, galima teigti, paliekama užtektinai erdvės tolesnėms šios srities mokslinėms diskusijoms ir naujai praktikai.