Stumbraitė-Vilkišienė, Edita

Anotacija Straipsnyje analizuojami piliečių dalyvavimo teikiant viešąsias paslaugas veiksniai. Piliečių įtraukimas į pačios paslaugos teikimo ir tobulinimo procesą mokslinėje literatūroje dažnai traktuojamas kaip siektinas dalykas, kuris atveria naujų galimybių sprendžiant žmogiškųjų išteklių problemą ir mažinant atotrūkį tarp piliečių bei paslaugos tiekėjų vertinant paslaugos kokybę. Norint įtraukti piliečius į viešųjų paslaugų teikimo procesą, būtina išsiaiškinti, kodėl jie apsisprendžia dalyvauti arba lieka pasyvūs paslaugos vartotojai. Atliekant mokslinės literatūros loginę analizę ir sisteminant tyrimų duomenis identifikuojami piliečių dalyvavimo teikiant viešąsias paslaugas veiksniai (skatinantys ar ribojantys), atskleidžiamos jų raiškos praktinės aplinkybės.

In recent years a radical new approach might be seen in scientific publications regarding public policy and service delivery processes. The formation and implementation of public policy are no longer treated as "top-down" processes, but considered as a result of the various public sector participants' interactions. Similarly, service and management is no longer just a matter of professionals and managers, public service users and other members of the public play an important role in the adoption of service-related decisions and participate in the delivery of services. Citizen participation in public services is seen as an emerging new trend in public administration, which leads to changes in interaction of citizens and authorities, which administer the delivery of public services.

Nuo XX a. 8 dešimtmečio moksliniame ir praktiniame viešojo administravimo lygmenyje dominuoja į vartotoją (klientą) orientuota koncepcija, dažniausiai siejama su Naujosios viešosios vadybos (NVV) doktrina. Kaip alternatyvą Naujosios viešosios vadybos „vartotojo“ modeliui, R. B. Denhardt ir J. V. Denhardt (2000) pasiūlė „naujosios viešosios tarnybos“ idėją, kuri remiasi demokratijos ir piliečio sąvokomis bei piliečių dalyvavimu kaip esmine prielaida demokratiškam valdymui. „Piliečio“ ir „vartotojo“ požiūrių išskyrimas, teikiant viešąsias paslaugas, naujai iškelia valdžios ir piliečių sąveikos klausimą bei skatina diskusijas dėl pilietiškumo sampratos. Straipsnyje nagrinėjama viešųjų paslaugų dalyvių, kaip kokybės vertintojų sampratos apibrėžties problema. Vadovaujamasi prielaida, kad piliečių, kaip paslaugos gavėjų, dalyvavimas viešosiose paslaugose susijęs su viešosios paslaugos kokybės vertinimu ir kad paslaugos gavėjo, kaip „vartotojo“, samprata yra ribota viešųjų paslaugų atveju ir gali būti vartojama tik vienai iš galimų paslaugos gavėjų elgesio pozicijai apibūdinti. Straipsnio tikslas – išanalizuoti viešųjų paslaugų dalyvių, kaip kokybės vertintojų, identifikavimo sampratą, remiantis piliečio-vartotojo dalyvavimo viešosiose paslaugose aspektu. Darbe apžvelgiami viešųjų paslaugų specifiką apibūdinantys bruožai, paslaugų gavėjų, kaip „piliečių“ ir „vartotojų“, vaidmenys, dalyvaujant viešosiose paslaugose; tiriamos viešųjų paslaugų dalyvių, kaip kokybės vertintojų... [toliau žr. visą tekstą]