Kenstavičius, Dainius

Šis tyrimas yra skirtas konkurencijos problemoms, kylančioms viešuosiuose pirkimuose, spręsti. Tyrime siekiama surasti sąsajas tarp įvairių galimų konkurencijos užtikrinimo būdų viešuosiuose pirkimuose. Todėl atliekant tyrimą yra sprendžiamas esminis probleminis klausimas, kokiais kriterijais ir argumentais remiantis turėtų būti nustatoma, ar viešojo pirkimo procedūrų metu yra laikomasi konkurencijos užtikrinimo teisinių reikalavimų? Atsižvelgiant į minėtą esminį probleminį klausimą darbe bus siekiama visų pirma analizuoti viešųjų pirkimų teisinius šaltinius (teisės aktus, teismų praktiką, teisės mokslininkų publikacijas), o išvadas ir pasiūlymus formuluoti atsižvelgiant į galimybes tobulinti viešųjų pirkimų teisinę aplinką. Siekiant spręsti minėtas problemas yra tikslinga ieškoti aiškesnių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti konkurencijos užtikrinimo pažeidimą, arba, priešingai, konstatuoti, jog perkančiosios organizacijos sprendimai konkurencijos nepažeidė, taip pat ieškoti protingos pusiausvyros tarp konkurencijos užtikrinimo ir perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti jai reikiamą produktą.

Žodžio laisvė yra viena svarbiausių asmens teisių – ji yra būtina efektyviam demokratijos gyvavimui bei laisvos visuomenės egzistavimui. Žodžio laisvė yra reikšminga, nes nuo jos įgyvendinimo priklauso tiesos – ne tik absoliutaus gėrio, bet ir visuomenės vystymosi ir progreso variklio – atskleidimas. Be to, žodžio laisvė tarnauja asmens savirealizacijai. Tinkamas ir laisvas naudojimasis žodžio laisve ugdo asmenybę bei skatina asmens saviraišką. Žodžio laisvė taip pat yra būtina demokratiniam valstybės valdymui, nes tik įgyvendindami žodžio laisvę piliečiai dalyvauja atvirose diskusijose. Galiausiai, piliečiai, naudodamiesi žodžio laisve, gali nepalyginamai efektyviau kontroliuoti pačią valdžią. Tad diskutuojant apie žodžio laisvę bei jos ribojimo reikalavimus būtina turėti omenyje paminėtas gyvybiškai svarbias jos funkcijas. Šis mokslinis tiriamasis darbas yra orientuotas į praktinį žodžio laisvės ribojimą. Atsižvelgiant į teisės normų galiojimą bei tokį galiojimą užtikrinančių teismų sistemą pirmiausia yra analizuojamas žodžio laisvės ribojimas Lietuvos Respublikoje, o antroje darbo dalyje žodžio laisvės ribos yra analizuojamos Europos žmogaus teisių konvencijos veikimo mastu. Lietuvos Respublikoje žodžio laisvę reguliuoja tiek Konstitucija, tiek įstatymai, iš kurių svarbiausias yra Visuomenės informavimo įstatymas. Deja, šis įstatymas dar nėra tobulas, todėl yra nemažai koreguotinų dalykų. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktika sukūrė gana vieningą ir sistemingą žodžio laisvės ribojimo reikalavimų koncepciją, kuri glaustai perteikiama šiame darbe. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismai gana aktyviai remiasi Europos žmogaus teisių konvencijos išaiškinimais ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra būtina detaliai išanalizuoti, kadangi jos vystymasis neabejotinai turės didelę įtaką ne tik Lietuvos Respublikos teismų sprendimams, teisės aktų aiškinimui, bet net ir įstatymų leidybai. Šiame darbe didžiausias dėmesys yra skiriamas Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimų žodžio laisvės ribojimo atžvilgiu analizei, taip pat remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo apibendrinta praktika, lyginama su Lietuvos Respublikoje taikomu žodžio laisvės ribojimu. Darbe yra pateikiamos susistemintos išvados bei žodžio laisvės ribojimo reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos įstatymus.