Zubrickaja, Elena

Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pakankamai mažai tyrinėta ir labai opi šiandienos Lietuvos teisinio visuomenės švietimo strategijos modeliavimui. Teorinių pozicijų pagrindą sudaro piliečių socialinio dalyvavimo legitimacijos konceptai, kurie leidžia apibrėžti teisinio švietimo modelio adaptyvumo galimybes. Siekiama konceptualiai pagrįsti teisinio švietimo sampratų daugiareikšmiškumą, išryškinti jos sinkretinį pobūdį, vertingą švietimo teisės mokslui ir praktikai kurti. Daugelis darbe minėtų tyrėjų teigia, kad teisinis švietimas esmingai skiriasi nuo klasikinio formaliojo švietimo ir todėl „įprasti“ formaliojo švietimo plėtros receptai negali būti automatiškai taikomi plėtojant teisinį švietimą. Į teisinį švietimą galima žvelgti kaip į specifinę platesnės valstybės viešosios švietimo politikos kryptį, kuri turi savitus tikslus, uždavinius ir savitus įgyvendinimo metodus. Todėl atsižvelgiant į temos aktualumą tyrimo objektu šiame darbe pasirinkta teisinio visuomenės švietimo strategija. Tyrimo tikslu buvo siekiama sukurti teisinio visuomenės švietimo strategijos modelį bei atskleisti teisinio švietimo įgyvendinimo galimybes. Siekiant minėto tikslo, užsibrėžti tokie uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, pagrįsti teisinio švietimo sampratą ir strategijos prielaidas visuomenės kaitos diskurse; taikant socialinių mokslų teorines prieigas sukurti instrumentuotę teisinio švietimo modelio strategijos kūrimui; atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti, kaip įgyvendinamas teisinio visuomenės švietimo modelis; tyrimo visumos pagrindu pristatyti teisinio visuomenės švietimo įgyvendinimo modelį. Iškeltam tikslui pasiekti pasirinkti kokybinio tyrimo metodai: pusiau struktūruotas interviu su pedagogais, fenomenografinio tyrimo duomenų analizė, dokumentų turinio (content) analizė. Interviu metodu buvo apklausti šeši pedagogai. Susisteminus gautus tyrimo duomenis buvo padarytos išvados, jog teisinis švietimas didesne dalimi yra sietinas su teisinių žinių apie žmogaus teises ir pareigas skleidimu, jų įtvirtinimu bei skatinimu jomis vadovautis realiame visuomenės gyvenime. Dokumentų analizė atskleidė, kad teisinis švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. Tam yra būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie padėtų didinti teisinio švietimo sistemos efektyvumą, išplėsti švietimo prieinamumą, sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrinti šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę. Įstatymai siekia suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Tyrimo duomenys patvirtino iškeltą hipotetinę prielaidą, jog kuriant visuomenės teisinio švietimo strategijos modelį būtina įtraukti į šį procesą skirtingas socialines grupes bei organizacijas (formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijas, nevyriausybines organizacijas bei savivaldybes), įžvelgiant šio proceso naudingumą (formuojamas kompetentingas, kritiškai mąstantis pilietis), numatant teisinio visuomenės švietimo klausimų ir temų apimtis skirtingose institucijose (informavimas, konsultavimas teisinio švietimo klausimais, socialinės kompetencijos darbui su rizikos grupės žmonėmis, pedagoginės kompetencijos organizuojant pilietinį ugdymą mokykloje). Darbe įrodoma, kad teisinio švietimo vykdymas būtų naudingas visai ugdymo sistemai, kadangi ugdytų aktyvų, kritiškai mąstantį valstybės pilietį, kuris gerai išmanytų savo teises, laisves, bei atsakingai vykdytų savo pareigas visuomenėje. Kryptingas teisinis ugdymas, sustiprintų kiekvieno žmogaus teisinės sąmonės ugdymą. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, literatūros sąrašas, anotacija, santrauka ir priedai.