Šamulevičiūtė, Asta

Disertacijoje kompleksiškai analizuojamas informacijos apie maistą teikimo vartoto¬jams teisinis reguliavimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos maisto teisėje, ypatingą dėmesį skiriant draudimo klaidinti vartotojus turiniui, kadangi būtent šiuo draudimu gali būti remiamasi, kai informacijos apie maistą teikimo vartotojams teisinio reglamentavimo nėra, jis yra nepakankamas ar neaiškus, taip pat vertinama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluota vidutinio vartotojo koncepcija kaip kriterijus sprendžiant, ar laiko¬masi minėto draudimo klaidinti vartotojus, kartu keliant klausimą, ar naujasis informacijos apie maistą teikimo vartotojams teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad ši koncepcija vis dar laikytina etalonu informacijos apie maistą teikimo vartotojams srityje. Disertacijoje ana¬lizuotas ir maisto tvarkymo subjektų atsakomybės už informacijos apie maistą teikimą varto¬tojams kaip instituto, kuriuo siekiama didinti vartotojų pasitikėjimą maisto saugos ir kontrolės sistema, teisinis reguliavimas.

Notaro profesijos reikšmę rodo šios profesijos istorinė raida, įstatymo leidėjo notarui priskirtos funkcijos ir visuomenės suteiktas pasitikėjimas jam. Asmenys vis dažniau kreipiasi į notarus norėdami patvirtinti net ir tuos sandorius, kuriems įstatymas nenumato privalomos notarinės formos. O notaras turi atlikti savo funkcijas taip, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vis dėlto, atsitinka taip, jog ir notaro patvirtintas sandoris pripažįstamas negaliojančiu. kyla klausimas, ar kiekvienu tokiu atveju notarui taikytina atsakomybė. Dėl minėtų aspektų magistro baigiamajame darbe analizuojamas notarų profesinės civilinės atsakomybės teisinis reguliavimas, teismų praktika ir doktrina šioje srityje. Kad notaras taptų atsakingas, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o jo veiklai keliami griežtesni atsargumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgiant į minėtų griežtesnių standartų taikymą notarui, darbe atskleidžiama ir moralės bei (profesinės) etikos nuostatų reikšmė. Siekiant užtikrinti civilinės apyvartos teisėtumą ir stabilumą, vis dažniau šiam tikslui įgyvendinti ieškoma būdų, leidžiančių išvengti sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakomybės taikymo. Viena iš tokių prevencinių priemonių – galimybė notarui atsisakyti tvirtinti sandorį. Todėl darbe nustatyti tokio atsisakymo pagrindai, analizuotos jų taikymo sąlygos, galimybė atsisakymą apskųsti. Tuo atveju, jei notaro patvirtintas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, o notaras tampa atsakingas, kyla notaro ir trečiųjų asmenų turto apsaugos klausimas. Šiuo tikslu notarų profesinė civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, kurio esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje jau nepakankamas, todėl turi būti tobulinamas atsižvelgiant į civilinės apyvartos kaitos tendencijas. Minėti klausimai analizuojami lyginant dviejų valstybių – Lietuvos ir Vokietijos – teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei mokslinę literatūrą.