Užubalis, Gediminas

Mokesčių teisinis reguliavimas pasižymi dinamiškumu, o dažnai ir chaotiškumu, trūksta susisteminto teorinio požiūrio į pamatinius apmokestinimo principus, jų santykį su žmogaus teisių sauga. Tyrimas koncentruojasi į vertybinius pagrindus, kuriais remiasi mokesčių teisinis reguliavimas demokratinėje visuomenėje, todėl disertacijos objektas yra apmokestinimo teorijos, jų kaitos istorinis procesas, jo įtaka mokesčių teisinio reguliavimo praktikai (teisėkūrai) Vakarų šalyse atsižvelgiant į santykį su teisingumo samprata ir žmogaus teisių sauga. Disertacijoje mokesčių teisės paskirtis (jos kaita) nagrinėjamos kaip procesas: pradedant nuo apmokestinimo teorijos kaip ideologijos, atsirandančios iš konkretaus laikmečio būties, pereinant prie jos perkėlimo į teisinį reguliavimą, po to – prie pasekmių analizės (naudos ir trūkumų žmogaus teisių saugai), kuri tuo pačiu formuoja tam tikrą ideologiją ir naujo ciklo pradžią. Vertinama kaip mokesčių teisiniame reguliavime atsispindi teisinio ir socialinio teisingumo sampratos, kokia jų sąveika ir įtaka žmogaus teisių saugai. Atlikta analizė leidžia apibendrinti, kad lygus mokesčių pareigos paskirstymas išlieka esminiu mokesčių teisės paskirties elementu. Analizuojama, kaip galimi nukrypimai nuo šio elemento: kokie legitymūs tikslai, kokios nukrypimo ribos. Išgryninamos substantyvios nuostatos, kuriomis įstatymų leidėjas turi remtis paskirstydamas mokesčių pareigą visuomenės nariams ir priskirdamas mokesčių pareigą konkrečiam asmeniui.