Grajauskienė, Agnė

Šio darbo tikslas yra ištirti persekiojimo artimuose ir neartimuose ryšiuose ypatumus, apimančius persekiojimo suvokimą, patyrimą ir persekiojimo pasekmes, bei nustatyti patirto persekiojimo ypatumų sąsajas su psichologinėmis pasekmėmis aukai. Tyrime dalyvavo asmenys (N=211), sutikę užpildyti elektroninį klausimyną, tiriamųjų amžius nuo 18 iki 58 metų (M = 26,28). Persekiojimo suvokimo įvertinimui buvo naudota Sheridan ir Scott (2001) Tarptautinio persekiojimo suvokimo ir patyrimo klausimyno dalis. Persekiojimo patyrimas ir pasekmės aukai vertinti naudojantis Visuotinės Persekiojimo Apklausos (2004), sukurtos bendradarbiaujant Leicesterio Univeristetui bei Pagalbos nukentėjusiems nuo persekiojimo organizacijai NSS (Jungtinė Karalystė), dalys. Persekiojimo pasekmėms vertinti taip pat naudota D.S Weiss ir C.R Marmar (1997) Įvykio poveikio skalės – revizuotos (IES-R) lietuviška versija. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamieji geba identifikuoti persekiojimui priskiriamas elgesio formas. Tačiau, lyginant su kitais tyrimais (Sheridan ir kt., 2001), labiausiai paplitusios persekiojimo formos buvo rečiau priskirtos persekiojimui. Patyrusieji persekiojimą artimuose ryšiuose daugiau elgesio formų suvokia kaip persekiojimą, nei patyrusieji persekiojimą Neartimuose ryšiuose. Taip pat paaiškėjo, kad patyrusieji persekiojimą Artimuose ryšiuose įvardija patyrę daugiau neigiamų persekiojimo pasekmių. Rezultatai parodė, kad potrauminio streso sutrikimo simptomų išreikštumas yra susijęs su persekiotojo ir aukos ryšiais. Taip pat šio tyrimo metu rastas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys tarp persekiojimo trukmės ir persekiojimo pasekmių (fizinių, emocinių ir socialinių/finansinių) bei potrauminio streso sutrikimo simptomų išreikštumo. Patirtų persekiojančio elgesio formų skaičius taip pat statistiškai reikšmingai koreliavo su persekiojimo pasekmėmis bei potrauminio streso sutrikimo simptomų išreikštumu.