Piesliakas, Vytautas

Straipsnyje analizuojamos 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo, kuriuo buvo pakeista Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio „Turto konfiskavimas“ redakcija, be to, BK papildytas dviem naujais straipsniais – 723 „Išplėstinis turto konfiskavimas“ ir 1891 „Neteisėtas praturtėjimas“, – nuostatos. Analizuojamas naujos BK 72 straipsnio redakcijos nuostatas autorius vertina praktinio taikymo požiūriu, aptaria turto konfiskavimo nuostatų raidą LR BK ir kitų valstybių įstatymuose bei keisti įstatymą paskatinusias taikymo problemas. Straipsnyje analizuojama turto konfiskavimo iš trečiųjų asmenų praktika. Ji, autoriaus nuomone, iki šiol buvo labai skurdi. Teigiama, kad nusikalstamu būdu gautas turtas gana retai konfiskuojamas ir iš pačių nuteistųjų. Jo paprastai neieškoma, apsiribojama iš paskutinio nusikaltimo gauta turtine nauda, tai ką kalbėti apie trečiuosius asmenis. Taigi, šios įstatymo dalies pakeitimai, autoriaus nuomone, neturi didelės prasmės. Analizuojama termino „išplėstinis turto konfiskavimas“ atsiradimas ir raida. Daugiau dėmesio skiriama BK 723 straipsnio „Išplėstinis turto konfiskavimas“ nuostatų aiškinimui, kritiškai žvelgiant į naujo įstatymo galimybes siekti tų tikslų, dėl kurių įstatymas priimtas. Aptariamos išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybės BK 3 straipsnio dėl baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike šviesoje. Aiškinamos ir BK 1891 straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ nuostatos bei jų taikymo galimybės atsižvelgiant į BK 3 straipsnio nuostatas.

Žmogaus gyvybė yra labiausiai vertinama visuomenėje vertybė, taigi ir labiausiai saugoma įstatymo. Todėl už kito žmogaus gyvybės atėmimą baudžiamoji atsakomybė numatyta neatsižvelgiant į asmens kaltės formą, t. y. baudžiamoji atsakomybė numatyta tiek už tyčinį kito žmogaus gyvybės atėmimą, tiek ir už dėl neatsargumo padarytą kito žmogaus gyvybės atėmimą. Bet ar kiekvieną žmogų, atėmusį gyvybę kitam, galima vadinti žudiku? Ko gero, daugumai žmonių toks klausimas net nekyla – tas, kas atėmė gyvybę kitam žmogui, yra žudikas. Tačiau teisiškai ne visiškai korektiška ir teisinga būtų kiekvieną asmenį, kaltą kito žmogaus gyvybės atėmimu, vadinti žudiku. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnyje nustatyta, kad nužudė žmogų tas, kas tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui. Taigi žudikas yra tik tas, kas tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui. Kita vertus, BK 132 straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už kito žmogaus gyvybės atėmimą dėl neatsargumo, neįvardija kaltininko žudiku, o tik asmeniu, atėmusiu kito žmogaus gyvybę.

Straipsnyje analizuojama teismų praktika kvalifikuojant veikas, padarytas prieš kitą žmogų, jo sveiktą ir gyvybę. Daugiausia dėmesio skiriama dviejų atvejų baudžiamajam teisiniam vertinimui: 1) kai prieš kitą žmogų panaudojamas peilis ar kitoks panašus įrankis, pritaikytas kūnui žaloti, 2) kai suduodamas vienas ar keli smūgiai ranka į galvos sritį. Autorius pateikia pavyzdžių iš teismų praktikos, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam likus gyvam dėl smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias kūno dalis kaltininko padaryta veika dažnai kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. kaip sveikatos sutrikdymas. Kita vertus, straipsnyje pateikiama teismų praktikos pavyzdžių, kai, sudavus vieną smūgį ranka į galvos sritį ir dėl to nukentėjusiajam mirus, padaryta veika kvalifikuojama kaip nužudymas, o kvalifikavus kaip tyčinio sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo dėl neatsargumo idealiąją sutaptį, prokurorai paduoda apeliacinius skundus ir Lietuvos apeliacinis teismas perkvalifikuoja tokias veikas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį. Autorius analizuoja tokią teismų praktiką ir vertina ją kritiškai, nes teismai neatsižvelgia į kaltininko kaltės turinį, daromos veikos pavojingumo suvokimo ir padarinių numatymo apsekus. Taip pat teikiami pasiūlymai dėl tokių veikų kvalifikavimo.

Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje įtvirtinti specialaus subjekto požymiai. Visų šių požymių aiškinimas ir taikymas Lietuvos baudžiamojoje teisėje iki šiol neaptartas. Straipsnyje pagrindžiama, kad sąvoka „tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis“ turi būti suprantama kur kas plačiau negu tėvas, motina, globėjas (rūpintojas), kitas teisėtas vaiko atstovas civilinėje teisėje. Šis straipsnis yra bandymas formuoti šio specialaus subjekto supratimą, nes be jo negali būti vienodo šių požymių taikymo teismų praktikoje.

Vytautas Piesliakas - Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras (1995 m.), nuo 1997 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, daugiau kaip septyniasdešimties mokslinių darbų autorius, šioje knygoje analizuoja ir aiškina specifinius baudžiamosios atsakomybės už vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurias darant dalyvauja keli asmenys, aspektus, taip pat aplinkybes, šalinančias baudžiamąją atsakomybę bei nusikalstamų veikų teisinius padarinius. Knygoje remiamasi baudžiamosios teisės teorijos nuostatomis, moksline literatūra ir naujausia Lietuvos teismu praktika, sukaupta taikant 2000 metu Baudžiamojo kodekso nuostatas. Knyga skiriama teisės specialybe studijuojantiems studentams ir teisininkams praktikams, baudžiamuosius įstatymus taikantiems savo kasdienėje veikloje.

Straipsnis skirtas įstatymų bei teismų bausmių skyrimo praktikos analizei. Pateikiamos ir aiškinamos Baudžiamojo kodekso bausmės skyrimo nuostatos. Motyvuojama išvada, kad 2000 m. Baudžiamojo kodekso nuostatos numato pakankamas sąlygas tinkamai individualizuoti bausmę ir paskirti ją teisingą. Analizuojant teismų bausmių skyrimo praktiką ypač pabrėžiamos laisvės atėmimo bausmės skyrimo problemos. Apžvelgiamos laisvės atėmimo bausmės skyrimo tendencijos teismų praktikoje. Pateikiama laisvės atėmimo bausmės skyrimo statistika ir baudžiamųjų bylų pavyzdžiai. Kritiškai vertinama paskirtos laisvės atėmimo bausmės vidurkių statistika. Analizuojamos įstatymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos, jų ryšis su bausmės individualizavimu ir šių nuostatų taikymo problemos teismų praktikoje. Bausmės individualizavimo aspektu nagrinėjamos bausmių skyrimo ir bendrinimo įstatymo nuostatos padarius kelias nusikalstamas veikas. Pateikiami teismų sprendimai nusikaltimų daugėto atvejais.

Monografijoje nagrinėjama šiuolaikinio nusikalstamumo Lietuvoje raiška: būklė, struktūra, tendencijos, nusikalstamumo priežastingumo socialinių procesų charakteristika ir raida iki naujųjų Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų įsigaliojimo. Remiantis šia analize pateikiama nusikalstamumo raidos Lietuvoje prognozė iki 2015 m. Knyga skirta mokslininkams teisininkams bei kitiems socialinių mokslų specialistams (ypač politologams, sociologams, istorikams), taip pat teisininkams, dirbantiems praktinį darbą teisėsaugos ir kitose institucijose, studentams bei visiems, kas domisi Lietuvos dabartimi ir ateitimi.

Straipsnis skirtas nusikalstamos veikos padarymo teisinių padarinių ir baudžiamosios atsakomybės sampratos problemai. Naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato du nusikalstamos veikos padarymo teisinius padarinius: baudžiamąją atsakomybę ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Pateikiama bendra nusikaltimo padarymo padarinių apžvalga Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Ilgą laiką teisės moksle ir praktikoje baudžiamosios atsakomybės sąvoka buvo problemiška ir nevienodai suprantama. Straipsnyje ši atsakomybės sąvoka aiškinama atsižvelgiant į baudžiamąjį teisinį santykį. Išskiriamos dvi baudžiamosios atsakomybės stadijos. Pateikiamos jų charakteristikos ir atribojimas. Dėmesio skiriama baudžiamosios atsakomybės turiniui. Išsakoma nuomonė dėl procesinių kardomųjų priemonių santykio su baudžiamąja atsakomybe ir atribojimo nuo bausmės sąvokos.

2003 m. gegužės l d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas vaikui ir šeimai. Kaip bebūtų gaila, baudžiamosios teisės specialistų klausimai, susiję su šiame skyriuje nurodytomis veikomis, Lietuvoje iki šiol mažai nagrinėti. Tinkamas šio skyriaus normų aiškinimas padėtų geriau praktiškai jas realizuoti ir taikyti. Siame straipsnyje siekiama išanalizuoti kai kurias problemas, susijusias su saugomais teisiniais gėriais. Pateikiama trumpa saugomų vertybių analizė bei pagrindinės diskusijos dėl atskirų su tuo susijusių baudžiamojo kodekso nuostatų.