Kuginytė-Arlauskienė, Ieva

Although school safety is widely addressed in international education reports, it isoften framed primarily through visible indicators such as bullying, violence, and schoolclimate. Less attention has been paid to how psychological unsafety emerges acrossboth student and teacher experiences, particularly through relational, emotional, andorganisational pressures such as exclusion, excessive workload, stress, and limited pro-fessional recognition. To address this gap, this study explores the multifaceted phe-nomenon of the sense of (un)safety of students and teachers in schools through ascoping review of English-language peer-reviewed studies drawing on internationallarge-scale assessment data from PISA, TALIS and HBSC. Following the PRISMA 2020guidelines, systematic searches in Scopus and Web of Science identified 48 relevantstudies published from 2018 onward. The data were thematically analysed followingthe Braun and Clarke framework to identify the main factors influencing perceivedsafety in school environments. The findings reveal two primary domains: bullying andviolence and the broader dimension of the school microclimate. Students’ sense ofunsafety is associated with peer aggression, social isolation, and competitive schoolenvironments, while teachers’ experiences of feeling unsafe are due to excessive work-load, emotional stress, and limited professional recognition. A supportive, collabora-tive, and participatory school climate consistently correlates with higher well-beingand academic outcomes. The review emphasizes the need for evidence-based sys-temic measures that integrate emotional education, professional development, andpolicy-level interventions. Strengthening emotional safety and fostering inclusive andrespectful school cultures are critical to improving both learning and teaching quality.

Neįgalaus vaiko gimimas sukelia stresinę situaciją šeimai, dėl to joje vyksta vidinio ir socialinio gyvenimo pokyčiai. Tai lemia šeimos, auginančios neįgalų vaiką, egzistencines problemas. Straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kokie vidinio gyvenimo pokyčiai būdingi šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką; kaip neįgalaus vaiko gimimas šeimoje veikia jos socialinę poziciją; kokie išgyvenimai ir patirtys stiprina šeimą. Atlikus kokybinį tyrimą, apibrėžtos kategorijos, kurių turinys atskleidžia šeimos narių pirminę reakciją į neįgalaus vaiko gimimą ir kitus vidinius bei socialinius šeimos pokyčius.

Straipsnyje atskleidžiamos pedagogų nuostatos į neįgaliųjų vaikų integraciją bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrime dalyvavo dešimt pedagogų, kurie taiko integruoto ugdymo formas vaikams, turintiems intelekto, klausos, regos, judesio ir padėties sutrikimų ar kompleksinę negalią. Kokybinio tyrimo duomenų analizė leidžia įžvelgti ir teigiamus, ir probleminius neįgaliųjų vaikų integracijos bendrojo lavinimo mokyklose aspektus. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad neįgaliųjų vaikų integracija bendrojo lavinimo mokyklose turi teigiamą įtaką tiek neįgaliųjų vaikų raidai (teigiamam savęs vertinimui, socialinių įgūdžių formavimuisi), tiek nesutrikusios raidos ugdytiniams (vertybinių nuostatų ir socialinių įgūdžių formavimuisi, neįgaliųjų žmonių problemų suvokimui). Kita vertus, aktualu išlieka tai, kad bendrojo lavinimo mokyklose egzistuojančios fizinės ir psichosocialinės aplinkos sąlygos tik iš dalies tenkina neįgaliųjų vaikų poreikius, išryškėja mokytojo padėjėjo, psichologo bei specialiojo pedagogo pagalbos trūkumas, jaučiama tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo stoka, metodinės pagalbos poreikis, sprendžiant elgesio ir ugdymo(si) problemas.

Remiantis mokslininkų darbais bei atlikto tyrimo duomenimis straipsnyje atskleidžiami specialiųjų poreikių turinčių vaikų santykiai su mokyklos bendruomenės nariais, bendravimo pobūdis ir problemos, mokytojų požiūris į integraciją, iškylančios problemos ir jų sprendimo galimybės.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip nepilnamečių nusikalstamumas veikiamas socializacijos problemų, tuo tarpu pataisos įstaigos dirbdamos su nuteistais nepilnamečiais padeda jiems suprasti savo tokio elgesio žalą. Tyrinėjamos nepilnamečių, patekusių į pataisos įstaigų priežiūrą, socializacijos problemos. Nepilnamečiai į pataisos namus patenka jau turėdami socializacijos problemų, kurios apsunkina jų asocialaus elgesio ir įgūdžių keitimo bei ugdymo procesą pataisos įstaigoje, tačiau tam tikrų pataisos priemonių taikymas sudaro galimybes teigiamiems nuteistojo asmenybės pokyčiams.