Bazienė, Birutė

Socializacijos procese tolygiai svarbūs profesinių įgūdžių, žinių ir organizacinės kultūros vertybių perdavimas bei tolimesnė saviugda, tačiau kai kuriose organizacijose akcentuojamas profesinis ugdymas ir tobulinimasis, o psichosocialinė adaptacija tarsi pametama iš akiračio. Toks neteisingas interpretavimas iškreipia socializacijos procesą, netgi tampa jos stabdžiu. Mokslinės, metodinės ir teisinės medžiagos analizė leidžia daryti išvadas, kad naujų darbuotojų kiekvieno socializacijos etapo sėkmę lemia vadovo pasirinktas valdymo modelis, teisinga organizacijoje vykstančių procesų interpretacija, darbo kolektyvo, ypač vadovaujančio personalo, įžvalga derinant individo ir organizacijos vertybių sistemas, savalaikė ir kokybiškai naudinga pagalba bei parama. Pozityvių darbinių santykių švietimo organizacijose užtikrinimui, organizacijos tikslų įgyvendinimui, darbuotojų saviraiškos galimybių realizavimui, svarbu teisingai interpretuoti ir valdyti socializacijos procesą. Todėl magistrinio darbo tikslas: ištirti naujų darbuotojų socializacijos proceso ypatumus ikimokyklinėse įstaigose. Tyrimo eigoje Vilniaus miesto trijose ikimokyklinėse įstaigose pastebėtos tos pačios socializacijos proceso tendencijos: atrankinio pokalbio metu nėra derinami darbuotojo lūkesčiai ir organizacijos galimybės, neatskleidžiamas realus darbas organizacijoje, nederinamos darbuotojo ir organizacijos vertybių nuostatos; antra, darbuotojų orientavimas nėra savalaikis ir patenkinamas, todėl socialinė psichologinė adaptacija neišbaigta - darbuotojų identifikacija su organizacija neįvyksta. Orientavimas ir socialinė-psichologinė adaptacija netinkamai organizuoti - pasirinktas paramos teikimas pagal turinį, būdą, teikėjus, vietą bei dažnį netenkina sklandžios naujų darbuotojų adaptacijos raidos. Integracijos procesas taip pat nėra pakankamai organizuotas - pagalba teikiama diferencijuotai pagal pareigybes (pedagogai ir techniniai darbuotojai), tobulėjimui ir galimybių realizavimui trukdo informacijos stoka, tobulėjimo skatinime trūksta vidinės ir išorinės komunikacijos, karjeros planavimas interpretuojamas neteisingai, praleidžiant socialinį-psichologinį dėmenį. Valdymo modelis neįtraukia darbuotojų į tikslo siekimą per sąmoningai sukurtą vertybių sistemą – organizacinę kultūrą. Tirtose ikimokyklinėse įstaigose socializacijos procesas yra nepakankamas ir diferencijuotas, suteikiant prioritetą pedagoginiam personalui.