Tikniūtė, Agnė

Mokslo straipsnių rinkinys „Privatinės teisės doktrina ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui“ skiriamas pažymėti žymaus Lietuvos teisininko ir visuomenės veikėjo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus dr. Vytauto Pakalniškio septyniasdešimties metų jubiliejų. Atsižvelgiant į profesoriaus V. Pakalniškio mokslinių interesų sritį, rinkinį sudaro septyniolika straipsnių, nagrinėjančių aktualius doktrinos bei praktikos klausimus ir apimančių įvairias privatinės teisės sritis: civilinės teisės bendrąsias nuostatas, fizinius ir juridinius asmenis, atstovavimą, daiktinę teisę, sutarčių teisę, autorių teisę, civilinio proceso teisę bei bankroto teisę, taip pat įžanginiame straipsnyje pateikiama išsami nuosavybės santykių reguliavimo kaitos ir šios kaitos politinių bei teisinių prielaidų apžvalga pereinamuoju laikotarpiu iki Nepriklausomybės atkūrimo ir pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais. Leidinys skirtas, visų pirma, teisininkams – tiek teisės mokslininkams, tiek praktikams, tiek studentams, besidomintiems civilinės teisės ir civilinio proceso teisės problemomis. Tačiau rinkinyje esantys straipsniai gali būti vertingas informacijos šaltinis ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų atstovams

Knygoje lyginamuoju aspektu analizuojami aktualiausi Lietuvos ir kitų Europos valstybių sutarčių teisės klausimai, Lietuvos teisės pozicija vertinama negriežtosios teisės (angl. soft law) instrumentų (PECL, DCFR, UNIDROIT principų) kontekste. Siekiama išsiaiškinti Lietuvos sutarčių teisės vietą europiniame kontekste, įvertinti dabartinio sutarčių teisinio reglamentavimo privalumus ir trūkumus, atskleisti Lietuvos sutarčių teisėje kylančias esmines problemas, įvertinti jų sprendimo būdų pagrįstumą, patikimumą, atitiktį šiuolaikinės teisės raidos tendencijoms ir nubrėžti galimas tolesnės Lietuvos sutarčių teisės raidos gaires. Knygoje aptariamos sutarčių teisės vienodinimo ir derinimo tendencijos, pristatoma sutarties sampratų įvairovė, analizuojamos įvairios sutarties gyvavimo stadijos – ikisutartiniai santykiai, preliminarioji sutartis, aktualiausi sutarties sudarymo, aiškinimo, negaliojimo, vykdymo ir nutraukimo klausimai. Atskiros knygos dalys skiriamos atstovavimo ir atsakomybės už sutarties neįvykdymą klausimams nagrinėti. Knyga skiriama aukštųjų mokyklų studentams, teisininkams praktikams (teisėjams, advokatams, notarams), tarptautinio verslo dalyviams.

Straipsnyje nagrinėjama įmonės vienasmenio valdymo organo teisinio statuso problematika Lietuvoje susiformavusios teismų praktikos, doktrinos ir teisinio reguliavimo aspektais. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamas vadovo teisinės padėties dualizmas civilinės ir darbo teisės požiūriu, apžvelgiant galiojantį teisinį reguliavimą, teisės doktriną ir naujausią teismų praktiką, kurioje mėginama atriboti darbo teisės ir civilinės bei bendrovių teisės taikymo sritis įmonės vadovui. Daroma išvada, kad riba tarp darbo teisės ir civilinės teisės taikymo vadovo teisiniam statusui tebėra neaiški, o ateities teismų sprendimai sunkiai prognozuojami. Straipsnio autorių nuomone, teismų praktikos kuriamos vadovo teisinį statusą reglamentuojančios normos negali suteikti reikalingo teisinio tikrumo, tam būtina teisinio reguliavimo reforma. Antroje straipsnio dalyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokie yra galimi teisinio reguliavimo modeliai ir kokie pagrindiniai kokybiško teisinio reguliavimo kriterijai. Lyginamuoju aspektu išnagrinėjus vienasmenio valdymo organo teisinio statuso reglamentavimą, įvardinami pagrindiniai klausimai, kuriuos turėtų išspręsti teisinis reguliavimas, ir nurodomi galimi teisinio reguliavimo modeliai. Teikiamas siūlymas kurti specialų bendrovių teisės teisinį reguliavimą, atitinkantį verslo poreikius ir suderintą su jau dabar taikoma įmonių teisės doktrina. Straipsnis baigiamas išvadomis ir pasiūlymais.

The aim of this article is to address the regulatory framework as one of the key factors determining the success of creation of single market for renewable energy. No one could possibly argue that non-discriminative and consistent legal regulation plays a big role in the creation of a single market. Therefore, the question of legal capability to create the single market for renewable energy and the overall quality of present regulatory framework is at the centre of this article. Our objective is to analyse whether the single market for energy produced from renewable sources can be created under current legal regulation of the European Union Therefore, the first part of the article analyses the competence of the European Union to regulate the renewable energy sector and division of legislative powers between the Member States and the European Union. The goal of the first part is to answer the question whether the European Union has the competence to regulate renewable energy market. The second part of the article analyses the legal framework of measures for the promotion of renewable energy production used in each Member State. The goal of the second part of this article is to answer the question – whether all renewable energy producers are in equal competitive position, notwithstanding different legal frameworks of the Member States.

Nors Lietuva priėmė teisės aktus, sudarančius prielaidas konkurencijai elektros ir dujų rinkose bei šilumos ūkio sektoriuje atsirasti, tačiau praktinių rezultatų energijos rinkose dar tenka laukti. Todėl pagrįstai gali būti abejojama, ar teisinio reguliavimo liberalizavimo pakanka konkurencijai energijos rinkose skatinti, jei ne, tai kokios priemonės ir metodai bei kokie subjektai galėtų paskatinti greitesnį konkurencijos atsiradimą. Šiame straipsnyje apsiribojama tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kaip subjekto, galinčio daryti įtaką konkurencijos atsiradimui energijos rinkose, aptarimu. Straipsnyje analizuojama, kaip turi keistis ekonominio reguliavimo institucija, kad rinkos liberalėtų, ir daroma išvada, kad energetikos sektoriaus reguliavimo sistema bus neefektyvi, jei ekonominiam reguliatoriui nebus suteiktos papildomos galios, būtinos tinkamai energijos rinkų dalyvių (ypač privataus ar užsienio kapitalo) priežiūrai.

Nors Lietuva priėmė teisės aktus, sudarančius prielaidas konkurencijai elektros ir dujų rinkose bei šilumos ūkio sektoriuje atsirasti, tačiau praktinių rezultatų energijos rinkose dar tenka laukti. Todėl pagrįstai gali būti abejojama, ar teisinio reguliavimo liberalizavimo pakanka konkurencijai energijos rinkose skatinti, jei ne, tai kokios priemonės ir metodai bei kokie subjektai galėtų paskatinti greitesnį konkurencijos atsiradimą. Šiame straipsnyje apsiribojama tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kaip subjekto, galinčio daryti įtaką konkurencijos atsiradimui energijos rinkose, aptarimu. Straipsnyje analizuojama, kaip turi keistis ekonominio reguliavimo institucija, kad rinkos liberalėtų, ir daroma išvada, kad energetikos sektoriaus reguliavimo sistema bus neefektyvi, jei ekonominiam reguliatoriui nebus suteiktos papildomos galios, būtinos tinkamai energijos rinkų dalyvių (ypač privataus ar užsienio kapitalo) priežiūrai.

With reference to the Dutch model, which has been adopted by the Lithuanian Civil Code, the possibility to renounce Investigation Proceedings in the Articles of Incorporation or shareholder agreements is analysed in this article. The mandatory nature of the Investigation Proceedings is derived from the provisions of the Code, mainly: from an active role of the court, typical to the cases with the element of public interest, from specific rules for protecting the public interest in the course of the Investigation Proceedings, also taking into account statutory duties of managers, the scope of which may not be narrowed by SHA, and the fact, that the Investigation Proceedings is generally designated to be an instrument to safeguard the interests of minority shareholders against the abuse of their rights by the company, and, finally, acknowledging the extraordinary nature of remedies available in the Investigation Proceedings.

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra didina šalies viduje išgaunamos energijos kiekį bei energijos šaltinių įvairovę ir tokiu būdu mažina importuojamos energijos poreikį bei priklausomybę nuo energijos išteklius eksportuojančių valstybių. 2010 m. atsinaujinančios energijos išteklių dalis bendrose energijos sąnaudose Lietuvoje sudarė 15,2 proc. – pažanga akivaizdi, tačiau keliais procentiniais punktais vis tik atsiliekama nuo numatyto grafiko. Kita vertus, ES finansinė bei politinė parama, kaip ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytos AEI vartojimo skatinimo priemonės turėtų užtikrinti norimą pažangą.