Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20485
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Ekonominių koridorių poveikio vertinimas Europos šalių logistikos lygiui
    [The evaluation of economic corridors impacts to logistics performance of European countries]
    doctoral thesis[2022][S004]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022-12-08

    Ekonominiai koridoriai yra daugialypis reiškinys, kurio tikslas – mažinti šalių geografinę nelygybę. Ekonominių koridorių kompleksiškumas, ypač institucinės aplinkos kontekste, yra mažai plėtojama sritis. „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos atsiradimas, lėmė naujų ekonominių koridorių ir logistikos lygio ryšio tyrimų bangą. Sutinkama, kad ekonominių koridorių plėtra glaudžiai siejasi su šalių logistikos lygio pokyčiais, tačiau trūksta mokslinių tyrimų, kurie analizuotų sąlyginį ir nesąlyginį ekonominių koridorių poveikį logistikos lygiui. Pasigendama empirinio pagrindimo, aiškinant institucijų vaidmenį ekonominių koridorių ir logistikos lygio sąryšio kontekste. Siekiant užpildyti neišplėtotų požiūrių spragas, disertacijoje, suformuota ekonominių koridorių poveikio Europos šalių logistikos lygiui vertinimo metodika, apjungianti fiksuotų efektų bei dvigubo skirtumo ekonometrinius metodus, kuria remiantis, įvertintas sąlyginis, institucinės aplinkos formuojamas, bei nesąlyginis ekonominių koridorių poveikis Europos šalių, patenkančių į „Juostos ir kelio“ ekonominių koridorių zonas, logistikos lygiui. Empiriniu tyrimu nustatyta, kad geresnė institucijų kokybė šalyse, sudaro palankesnes sąlygas logistikos lygio augimui. Ekonominių koridorių poveikis logistikos lygiui, Europos šalyse, yra nevienareikšmis. Poveikio ribinis efektas kinta, priklausomai nuo šalyje egzistuojančios valstybės valdymo kultūros, lemiančios institucinės aplinkos efektyvumą.

      68  19
  • Item type:ETD,
    Ekonominės nelygybės poveikio socialinei ekonominei pažangai vertinimas ES šalyse
    [Assessment of the impact of economic inequality on socio-economic progress in EU countries]
    doctoral thesis[2020][S004]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2020-10-28

    Disertaciniu tyrimu siekiama išspręsti mokslinę problemą: kokia yra ekonominės nelygybės reali išraiška, kiek ji pagrįsta ir kaip nustatyti ekonominės nelygybės poveikį socialinei ekonominei pažangai. Disertacijoje nagrinėjami ekonomikos nelygybės teoriniai požiūriai, reiškinio turinys ir specifiškumas, identifikuojami ryškiausi ekonominės nelygybės indikatoriai bei raiška socialinės ekonomikos pažangos požiūriu. Moksliniame tyrime akcentuojamas diferencijuotas požiūris į ekonominę nelygybę, todėl ekonominės nelygybės poveikio socialinei ekonominei pažangai vertinimo ES šalyse modelis grindžiamas pagrįstos (normalios) ir nepagrįstos (perteklinės) nelygybės santykiu. Nepaisant to, kad dar tik formuojasi normalios ir perteklinės nelygybės sąvokos, empiriniame tyrime pasiūlyti normalios ir perteklinės nelygybės vertinimo ir nustatymo metodai. Disertacijoje suformuojamos prielaidos bei hipotezės, randami lūžio taškai ir nustatomas ribinis efektas, siekiant kiekybiškai identifikuoti, kada ekonominė nelygybė iš pagrįstos (normalios) tampa nepagrįsta (pertekline) bei atitinkamai neigiamai veikia ES 28 šalių socialinę ekonominę pažangą. Disertacinio tyrimo rezultatai patvirtinta, kad ekonominė nelygybė veikia ES 28 šalių socialinę ekonominę pažangą – ekonomikos augimą, gyvenimo kokybę, tvarumą. Empiriniais tyrimo rezultatais patvirtinta, kad ES 28 šalims siekiant išvengti neigiamo perteklinės nelygybės poveikio šalių socialinei ekonominei pažangai, ekonominė nelygybė negali būti didesnė nei 29-30%, matuojant ją Gini koeficientu pagal disponuojamąsias pajamas.

      48  35