Rakauskienė, Ona Gražina

Ekonominiai koridoriai yra daugialypis reiškinys, kurio tikslas – mažinti šalių geografinę nelygybę. Ekonominių koridorių kompleksiškumas, ypač institucinės aplinkos kontekste, yra mažai plėtojama sritis. „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos atsiradimas, lėmė naujų ekonominių koridorių ir logistikos lygio ryšio tyrimų bangą. Sutinkama, kad ekonominių koridorių plėtra glaudžiai siejasi su šalių logistikos lygio pokyčiais, tačiau trūksta mokslinių tyrimų, kurie analizuotų sąlyginį ir nesąlyginį ekonominių koridorių poveikį logistikos lygiui. Pasigendama empirinio pagrindimo, aiškinant institucijų vaidmenį ekonominių koridorių ir logistikos lygio sąryšio kontekste. Siekiant užpildyti neišplėtotų požiūrių spragas, disertacijoje, suformuota ekonominių koridorių poveikio Europos šalių logistikos lygiui vertinimo metodika, apjungianti fiksuotų efektų bei dvigubo skirtumo ekonometrinius metodus, kuria remiantis, įvertintas sąlyginis, institucinės aplinkos formuojamas, bei nesąlyginis ekonominių koridorių poveikis Europos šalių, patenkančių į „Juostos ir kelio“ ekonominių koridorių zonas, logistikos lygiui. Empiriniu tyrimu nustatyta, kad geresnė institucijų kokybė šalyse, sudaro palankesnes sąlygas logistikos lygio augimui. Ekonominių koridorių poveikis logistikos lygiui, Europos šalyse, yra nevienareikšmis. Poveikio ribinis efektas kinta, priklausomai nuo šalyje egzistuojančios valstybės valdymo kultūros, lemiančios institucinės aplinkos efektyvumą.

Disertaciniu tyrimu siekiama išspręsti mokslinę problemą: kokia yra ekonominės nelygybės reali išraiška, kiek ji pagrįsta ir kaip nustatyti ekonominės nelygybės poveikį socialinei ekonominei pažangai. Disertacijoje nagrinėjami ekonomikos nelygybės teoriniai požiūriai, reiškinio turinys ir specifiškumas, identifikuojami ryškiausi ekonominės nelygybės indikatoriai bei raiška socialinės ekonomikos pažangos požiūriu. Moksliniame tyrime akcentuojamas diferencijuotas požiūris į ekonominę nelygybę, todėl ekonominės nelygybės poveikio socialinei ekonominei pažangai vertinimo ES šalyse modelis grindžiamas pagrįstos (normalios) ir nepagrįstos (perteklinės) nelygybės santykiu. Nepaisant to, kad dar tik formuojasi normalios ir perteklinės nelygybės sąvokos, empiriniame tyrime pasiūlyti normalios ir perteklinės nelygybės vertinimo ir nustatymo metodai. Disertacijoje suformuojamos prielaidos bei hipotezės, randami lūžio taškai ir nustatomas ribinis efektas, siekiant kiekybiškai identifikuoti, kada ekonominė nelygybė iš pagrįstos (normalios) tampa nepagrįsta (pertekline) bei atitinkamai neigiamai veikia ES 28 šalių socialinę ekonominę pažangą. Disertacinio tyrimo rezultatai patvirtinta, kad ekonominė nelygybė veikia ES 28 šalių socialinę ekonominę pažangą – ekonomikos augimą, gyvenimo kokybę, tvarumą. Empiriniais tyrimo rezultatais patvirtinta, kad ES 28 šalims siekiant išvengti neigiamo perteklinės nelygybės poveikio šalių socialinei ekonominei pažangai, ekonominė nelygybė negali būti didesnė nei 29-30%, matuojant ją Gini koeficientu pagal disponuojamąsias pajamas.

Daktaro disertacijoje sprendžiama mokslinė problema, kokiomis integracijos, konvergencijos ir sanglaudos teorinėmis interpretacijomis grindžiant ir kokius metodinius instrumentus naudojant galima būtų įvertinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir jos sąsajas su ekonomikos augimu. Darbe išplėtota ekonominės ir socialinės sanglaudos koncepcijos interpretacija, kuri remiasi trimis esminiais aspektais: konvergencija (sanglaudos rezultatas būtinai yra konvergencija arba subjektų vystymosi lygių suartėjimas), nuolatiniu vystymusi (visų sanglaudos dedamųjų tolygus vystymasis) ir darnumu (būtina visų lyginamų subjektų nuolatinė plėtra). Disertacijoje sukurtas ir praktiškai išbandytas ekonominės ir socialinės sanglaudos ES vertinimo modelis, kurio pagrindas yra autoriaus siūlomas bendrasis ekonominės ir socialinės sanglaudos indeksas. Šiame modelyje BVP ir Mastrichto konvergencijos kriterijai papildyti svarbiais struktūriniais rodikliais (užimtumu, pajamų nelygybe ir skurdo rizika), kurie padeda tiksliau įvertinti realią situaciją ES.

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėti gyventojų santaupų teoriniai aspektai bei išanalizuota Lietuvos gyventojų santaupų struktūra ir raida 1994 – 2015 m. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu požiūriu apibrėžiama gyventojų santaupų esmė ir turinys, pajamų ir vartojimo teorijos, taupymo įtaka ekonomikos augimui ir gyvenimo kokybei bei santaupų motyvai. Antrojoje darbo dalyje pateikiama gyventojų santaupų samprata bei tyrimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje pateiktas empirinis tyrimas, susidedanti iš dviejų dalių: pirma empirinio tyrimo dalis apima Lietuvos gyventojų santaupų raidos ir struktūros analizę 1994 – 2015 m. Antra tyrimo dalis – sociologinis gyventojų santaupų tyrimas, analizuojantis santaupų struktūrą, taupymo motyvus ir pagal lytį, amžių bei pajamas.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota šalių kultūros veiksnių įtaka užsienio prekybai. Sudarytas naujas kultūros veiksnių įtakos užsienio prekybai modelis, kuris patvirtintas ekspertinio vertinimo rezultatų analize, šalių užsienio prekybos statistikos analize bei šių analizių sinteze. Pirmoje (teorinėje) dalyje apibrėžiamos kultūros ir užsienio prekybos sampratos; šalių kultūros veiksnių įtaka užsienio prekybai; galimybės sumažinti neigiamą kultūros veiksnių įtaką užsienio prekybai. Antroje (metodologinėje) pateikiamas konceptualus modelis ir jo pagrindimas bei ekspertinio vertinimo metodologija. Trečioje (analitinėje) dalyje pateikiami atlikto ekspertinio šalių kultūros veiksnių įtakos užsienio prekybai vertinimo rezultatai; panaudojant Kendall konkordancijos koeficientą tikrinamas ekspertų nuomonių vieningumas; atliekama pasirinktų šalių užsienio prekybos statistikos duomenų analizė; apibendrinama šalių kultūros veiksnių įtaka užsienio prekybai taikant sukurtą konceptualų modelį. Ketvirtoje (išvadų, siūlymų) dalyje daromos išvados, pateikiamas apibendrintas atsakymas į tyrimo problemą ir pateikiami siūlymai šalims bei didžiosioms įmonėms ir korporacijoms užsienio prekybos plėtrai skatinti.

Internetinės rinkodaros taikymo sveikatingumo paslaugų sektoriuje tema yra aktuali, kadangi internetinėje erdvėje kasdien susitelkia daugybė sveikatingumo paslaugų vartotojų savo sprendimus įsigyti ar pasinaudoti paslauga grindžiančių informacija gauta būtent šiuo reklamos kanalu. Sveikatingumo paslaugas teikiančios įmonės privalo veikti internetinėje erdvėje bei naudodamos veiksmingiausią internetinės rinkodaros priemonių kompleksą užsitikrinti, kad vartotojai pamatytų komunikuojamas žinutes bei priimtų įmonei palankius sprendimus taip teigiamai paveikdamos verslo vieneto finansinius ir nefinansinius veiklos efektyvumo rodiklius. Mokslinėje literatūroje išskiriamos įvairios internetinės rinkodaros priemonės, tačiau nėra ištirta, koks priemonių kompleksas leistų pasiekti geriausių rezultatų sveikatingumo paslaugų sektoriuje. Iškelta pagrindinė tyrimo problema - Kokio internetinės rinkodaros priemonių komplekso panaudojimas labiausiai paveiktų vartotojų sprendimus renkantis sveikatingumo paslaugas? Tyrimo tikslas - remiantis teoriniais internetinės rinkodaros aspektais bei empirinių tyrimų rezultatais, pasiūlyti internetinės rinkodaros priemonių komplekso modelį sveikatingumo paslaugoms bei sprendimų šių priemonių tobulinimui. Iškelti šie tyrimo uždaviniai: išnagrinėti ir pateikti pagrindinius internetinės rinkodaros teorijos aspektus, išanalizuoti internetinės rinkodaros panaudojimą pasaulyje ir Lietuvoje bei apžvelgti Lietuvos sveikatingumo paslaugų sektoriaus ypatybes, išnagrinėti internetinės rinkodaros priemonių panaudojimo veiksmingumą ir šių priemonių tobulinimo galimybes atliekant vartotojų ir įmonių empirinį tyrimą. Šiame darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė,; statistinių duomenų analizė, kiekybinis tyrimas anketinės apklausos būdu, kokybinis tyrimas atliekant stebėjimą. Empirinio vartotojų tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai vartotojus veikia rinkodara socialiniuose tinkluose bei oficialiose įmonių svetainėse. Paieškos sistemų optimizavimas, skelbiamasis dienos akcijų portaluose, straipsniai apie įmones internete ir kitos rinkodaros priemonės taip pat sulaukė didelio vartotojų palaikymo, tuo tarpu reklama elektroniniais laiškais bei reklaminėmis juostomis vartotojų įvertinta neigiamai. Stebėjimo rezultatai atskleidė, jog sveikatingumo paslaugas teikiančios įmonės nepakankamai išnaudoja internetinės rinkodaros priemones, jomis naudojasi chaotiškai. Remiantis tyrimo rezultatais ir literatūros analizės metu surinktais duomenimis sudarytas internetinės rinkodaros priemonių komplekso sveikatingumo paslaugoms modelis bei pateiktos rekomendacijos šių priemonių tobulinimui. Magistro baigiamasis darbas pabaigiamas pateikiant apibendrinančias išvadas.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta lyčių socialinė ekonominė padėtis Lietuvoje, kaip Lietuva atrodo Europos Sąjungos kontekste ir pateikiamos galimybės pagerinti lyčių socialinę ir ekonomę padėtį šalyje. Pirmame skyriuje pateikiama lyčių lygybės koncepcija, vertinamos lyčių lygybės teorijas bei išnagrinėjant įstatymines bazes lyčių lygybės klausimais Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Antrame darbo skyriuje nagrinėjami pagrindiniai metodai padedantys įvertinti lyčių lygybę šalyje bei metodai, kuriais galima išspręsti lyčių nelygybės klausimus. Trečioje darbo dalyje įvertinama lyčių socialinė ekonominė padėtis išanalizuojant: užimtumo ir nedarbo rodiklius, darbo užmokesčio atotrūkį, moterų ir vyrų padėtį krizės laikotarpiu, vertinami Lietuvos rezultatai pagal pasaulinio lyčių atotrūkio indeksą ir lyčių nelygybės indeksą. Taip pat nagrinėjama apmokamo darbo ir šeimos derinimo sritis bei moterų ir vyrų verslo padėtis Lietuvoje. Galiausiai darbe yra pateikiamos išvados ir pasiūlymai kaip Lietuvoje pagerinti lyčių socialinę ir ekonominę padėtį.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama jaunimo nedarbo problema ir jos mažinimo gairės Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Aptariama bendra 28 ES valstybių bei atskirai pasirinktų ES šalių narių statistika. Taip pat darbe atliekamas jaunimo nedarbo vertinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje ir atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama sužinoti dabartinę jaunimo padėtį Lietuvoje, jų žinias apie jaunimo nedarbą, bei galimas nedarbo priežastis tarp 18-25 metų jaunuolių. Pirmoje dalyje pateikiamos darbo rinkos, nedarbo, jaunuolio sąvokos bei sampratos ir darbo rinką nagrinėjančios teorijos. Antroje dalyje pateikiama statistinių duomenų analizės ir atliktos apklausos tyrimo metodologija. Trečioje dalyje aptariama Lietuvos ir Europos Sąjungos statistinių duomenų analizė bei apklausos metu gauti duomenys. Ketvirtoje dalyje pateikiamos galimos jaunimo nedarbo mažinimo gairės.