Daktaro disertacijoje, remiantis teoriniais ir praktiniais mediacijos taikymo advokato veikloje aspektais, siekiama atskleisti mediacijos poveikį advokato profesinei veiklai, ypatingą dėmesį skiriant advokato vaidmens transformacijai mediacijos procese ir su tuo susijusiems iššūkiams. Disertacijoje analizuojama, kaip advokato funkcijų plėtra mediacijoje peržengia tradicinį ginčo šalies gynėjo vaidmenį, plečiant jį į neutralaus ir nešališko tarpininko poziciją. Nustačius, kad advokato-mediatoriaus teikiamos paslaugos mediacijoje yra priskiriamos neteisinėms paslaugoms, disertacijoje vertinama, ar Europos Sąjungos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Austrijos teisinė bazė, reglamentuojanti advokatų veiklą mediacijoje, atsako į esminį klausimą – ar advokato kaip mediatoriaus paslaugos turėtų būti vertinamos kaip teisinės. Todėl analizuojami teisinio reguliavimo neapibrėžtumai, kylantys dėl advokato atsakomybės, kai jis atlieka skirtingus vaidmenis mediacijos procese. Apžvelgiami advokato veiklos mediacijoje ypatumai užsienio valstybėse. Remiantis mokslinės analizės rezultatais, nustatoma advokato veiklos mediacijoje specifika. Disertacijoje pristatomi kiekybinio tyrimo, nagrinėjančio mediacijos praktinius ypatumus ir jos taikymą advokatų veikloje, rezultatai bei pateikiami pasiūlymai dėl advokatų veiklos mediacijoje plėtros Lietuvoje. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami kaip teorinis pagrindas, planuojant mediacijos plėtrą advokatų veikloje.

ES konkurencijos teisės ir intelektinės nuosavybės teisės santykio pusiausvyra yra viena iš problemiškiausių ES konkurencijos teisės sričių, kurioje susiduria sudėtingas skirtingų saugomų vertybių ir interesų derinimas. Problemą šioje srityje dar labiau pagilina tai, kad praktikoje ji yra linkusi atsirasti technologijų rinkose, kurios iš esmės skiriasi nuo tradicinių rinkų ir kurios keičia tradicinį konkurencinės aplinkos suvokimą. Nepaisant pastaruosius metus dominuojančio papildomumo tarp ES konkurencijos teisės ir intelektinės nuosavybės teisės požiūrio, teorijoje ir praktikoje vis dar stokojama aiškumo, kaip konkrečiai papildomumo požiūris turėtų būti aiškinamas ir įgyvendintas iš ES konkurencijos teisės perspektyvos, atliekant intelektinės nuosavybės teisėmis grindžiamų ūkio subjektų veiksmų teisėtumo įvertinimą taip, kad tai nereikštų intelektinės nuosavybės apsaugos efektyvumo sumažėjimo ir taip, kad tai atitiktų ES strateginį tikslą skatinti inovacijas technologijų rinkose. Remiantis kūrybinio sunaikinimo, Čikagos mokyklos, taip pat ginčijamų rinkų teorijų idėjomis, įskaitant konkurencinės aplinkos technologijų rinkose ypatumais, disertacija pristatomas tolimesnis papildomumo požiūrio plėtojimas, jo aiškinimas ir įgyvendinimas. Disertacija formuojama pozicija, kad ES konkurencijos teisė ir intelektinės nuosavybės teisė papildo viena kitą priklausomai nuo inovacijų ciklo rinkos struktūroje ir atitinkamos konkurencijos inovacijomis formos. Atitinkamai, disertacija atskleidžiami principai, kuriais remiantis parodoma kaip priklausomai nuo inovacijomis grindžiamo konkurencijos proceso papildomumo požiūris gali būti įgyvendintas pagal SESV 102 str. nuostatas, vertinant konkrečių intelektinės nuosavybės teisėmis grindžiamų ūkio subjektų veiksmų teisėtumą technologijų rinkose taip, kad tai nereikštų intelektinės nuosavybės apsaugos efektyvumo sumažėjimo ir taip, kad tai atitiktų ES strateginį tikslą skatinti inovacijas. Todėl disertacija yra naujas ir originalus akademinis mėginimas, tarpdisciplininiu-teisiniu požiūriu toliau plėtoti papildomumo požiūrį bei atskleisti praktinį jo pritaikomumą technologijų rinkose.

Darbuotojų karjeros vystymo sistema organizacijose yra ta žmogiškųjų išteklių valdymo dalis, galinti pritraukti talentingus darbuotojus, vystyti žmogiškąjį kapitalą bei padėti organizacijoms prisitaikyti prie neapibrėžtumo. Tačiau klasikiniai karjeros vystymo modeliai, pagrįsti sistemos stabilumu ir nuspėjamumu, nėra tinkami šiuolaikinei dinamiškai, nenuspėjamai karjeros aplinkai, kurią formuoja technologinė pažanga, organizacijų ir pasaulinės darbo rinkos transformacijos. Todėl disertacijoje argumentuojama, kad kompleksiškų adaptyviųjų sistemų teorija gali būti tinkamas teorinis pagrindas modeliuojant šiuolaikišką darbuotojų karjeros vystymo sistemą. Mokslinės literatūros pagrindu sukurtas teorinis modelis, tyrimo metodika ir instrumentai kaip metodologinis įrankis gali būti taikomas organizacijose, siekiant geriau suprasti šiuolaikinius karjeros vystymo reiškinius ir jų tarpusavio sąveikas. Empirinių tyrimų pagrindu adaptuotas karjeros vystymo modelis, taikant KAS principus, gali būti praktiškai pritaikytas IT ir finansų sektoriaus organizacijoms bei panašaus profilio organizacijose, kuriose vyrauja aukštas technologinis ir inovacijų diegimo lygmuo, o darbuotojams keliami aukšti profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Modelyje išskirtų ir empiriškai patikrintų karjeros vystymo veiksnių taikymas gali padėti optimizuoti darbuotojų karjeros vystymą procesą taip, kad jis sudarytų sąlygas organizacijoms lengviau prisitaikyti ir išlaikyti konkurencingumą kompleksiškoje verslo aplinkoje.

Daktaro disertacijoje analizuojama jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas, atjauta sau ir hedoninė bei eudemoninė gerovė. Teorinėje dalyje pristatoma psichologinio kapitalo ir atjautos sau samprata, reikšmė psichologinei gerovei, aptariama psichologinio kapitalo, atjautos sau intervencijų ypatumai. Empirinėje dalyje pristatomi 2014 – 2021 m. atlikto tyrimo rezultatai. Tyrime naudota 3009 18 – 90 metų dalyvių duomenys siekiant įvertinti metodikų validumą ir 339 18 – 40 metų dalyvių duomenys naudoti įvertinti psichologinio kapitalo, atjautos sau, hedoninės ir eudemoninės gerovės sąsajas ir pokyčius po atjautos sau ir psichologinio kapitalo intervencijų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas ir atjauta sau yra pozityviai susiję su hedonine ir eudemonine gerove. Nustatyta, kad jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas ir jo komponentai (saviveiksmingumas, viltis, atsparumas) atjauta sau ir jos pozityvūs komponentai (geranoriškumas sau, bendražmogiškumas, dėmesingas įsisąmoninimas), hedoninė gerovė (pasitenkinimas gyvenimu, pozityvus emocinis patyrimas) ir eudemoninė gerovė (aplinkos kontrolė, pozityvūs santykiai, asmeninis augimas, savęs priėmimas) padidėjo po atjautos sau intervencijos ir išliko po mėnesio. Jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas, atjauta sau, hedoninė ir eudemoninė gerovė po psichologinio kapitalo intervencijos ir po mėnesio nepakito.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.

Pagrindinis baigiamojo darbo tikslas, ištyrus sukčiavimo elektroninėje erdvėje kriminologinius aspektus, pateikti siūlymų jų prevencijai. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiami teoriniai sukčiavimo elektroninėje erdvėje aspektai. Antrajame skyriuje išanalizuoti 2014-2019 m. Lietuvoje registruotų sukčiavimų elektroninėje erdvėje duomenys, juos palyginant su to pačio laikotarpio Anglijos ir Velso registruotų ir viktimologinių apklausų statistiniais tyrimo duomenimis. Trečiajame skyriuje remiantis užregistruoto sukčiavimo elektroninėje erdvėje statistiniais duomenimis bei mokslinių tyrimų medžiaga atskleista nusikaltėlių charakteristika. Ketvirtajame skyriuje remiantis užregistruoto sukčiavimo elektroninėje erdvėje statistiniais duomenimis bei mokslinių tyrimų medžiaga atskleista aukų charakteristika. Penktajame skyriuje analizuojami sukčiavimo elektroninėje erdvėje veiksniai. Šeštajame skyriuje apžvelgiami sukčiavimo elektroninėje erdvėje Lietuvoje prevencijos būdai.

Baigiamojo darbo tema: socialinis darbas su riziką patiriančiomis šeimomis: santykių kūrimo patirtys. Socialinio darbo magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovas prof. dr. Valdonė Indrašienė. Mykolo Romerio universitetas, Utena, 2023. Lietuvos ir užsienio mokslininkai savo darbuose analizuoja įvairius socialinio darbo su riziką patiriančiomis šeimomis aspektus. Analizuoti socialinių darbuotojų sunkumai teikiant socialines paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnius (Stremauskienė ir Žibėnienė, 2014; Kraskauskienė, 2015); socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų įsitraukimas į neformalųjį ugdymosi procesą (Augutavičius, 2019); socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinių problemų turinčiomis šeimomis patiriama profesinė rizika (Žibėtienė ir Mikniūtė, 2016). Taip pat analizuotas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant pagalbą šeimai (Budrytė ir Kasnauskienė, 2017; Robbins, 2016; Saint-Jacques, Turcotte, and Pouliot, 2018) bei socialinės pagalbos organizavimas šeimose, patiriančiose socialinę riziką (Kavaliauskienė, 2014; Thesis, 2020). Šeimos įgalinimas, pažvelgiant į įvairius socialinius veiksnius analizuotas lietuvių autorių (Dvarionas, Motiečienė, Ruškus, Mažeikienė, Naujanienė, 2014; Sakavickienė, 2014) bei analizuotas ir mediatoriaus vaidmuo socialinio darbo profesinės veiklos kontekste (Raupienė Kavaliauskienė, 2021). Neapibrėžtumo aspektai socialiniame darbe (Rimkus; 2015) ir socialinių darbuotojų ir paslaugų gavėjų tarpusavio santykiai (Prakapas, 2007; Crowter ir Cown, 2011). Darbo tikslas. Atskleisti socialinio darbuotojo tarpusavio santykių su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ypatumus.

Disertacijoje nagrinėjama socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystės įtaka, pasirenkant diegti naują vadybos kokybės sistemą. Diegiant kokybės vadybos sistemą ypač svarbus vadovų vaidmuo, nes tinkamas vadovavimas įpareigoja socialines paslaugas teikiančių organizacijų darbuotojus siekti kokybės ir nuolat ją gerinti bei užtikrinti paslaugų gavėjams paslaugų kokybę, atsižvelgiant į individualius poreikius. Mokslinėje literatūroje išskiriamas sėkmingo kokybės vadybos diegimo ir lyderystės ryšys, rodantis vadovų lyderystės gebėjimą sukurti viziją ir skatinti pokyčius organizacijoje. Disertacijoje analizuojami vadovų pasirinkimo diegti kokybės sistemą teoriniai aspektai, atskleidžiantys lyderystės raiškos, racionalius, institucinius ir inovacinius veiksnius. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu pateikiamas vadovų lyderystės įtakos pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą organizacijoje modelis (EQUASS). Nustatyta, kad socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystė remiasi transformacinės lyderystės raiška ir skatina darbuotojus įsitraukti į EQUASS diegimo procesą, kad nuo vadovų lyderystės gebėjimų priklauso vadovų pasirinkimas diegti EQUASS ir naujų vadybos praktikų bei socialinio darbo metodų įgyvendinimas organizacijoje. Pažymėtina, kad vadovų lyderystės charakteristikos labiausiai išryškina racionalių, inovacinių ir socialinio kapitalo veiksnių raišką, o institucinių veiksnių raiška turi neigiamą priklausomybę nuo vadovo lyderystės charakteristikų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.

Disertacijoje „Elektroninės sveikatos sistemos vertinimo modelis“ siekiama geriau suprasti veiksmingos ir neveiksmingos e.sveikatos sistemos lemiančius veiksnius, nustatyti naudotojų lūkesčius ir probleminius aspektus, kuriant ir diegiant e.sveikatos sistemą. Tuo pagrindu suformuotas e.sveikatos sistemos vertinimo modelis, kuris atspindi objektyvius ir subjektyvius visų naudotojų poreikius skirtingose e.sveikatos sistemos diegimo etapuose, nustatyti vertinimo kriterijai ir priemonės šiam tikslui pasiekti, bei parengtu modeliu įvertinta Lietuvos e.sveikatos sistema. Informacinių sistemų tyrimuose vyrauja tendencijos e.sveikatos sistemos vertinimą daugiausiai grįsti ekonominiais ir techniniais kriterijais, kurie yra racionaliai objektyvūs, tačiau nepakankamai kryptingai atliepia naudotojų specifinius poreikius. Disertacijoje ypatingas dėmesys skiriamas socialiniams ir organizaciniams vertinimo kriterijams, kurie sukuria visapusiškesnį e.sveikatos sistemos pažinimo vaizdą. Parengtas e.sveikatos sistemos vertinimo modelis apima techninius, ekonominius, socialinius ir organizacinius kriterijus, kurie orientuoti į e.sveikatos sistemos tikslą, gali būti matuojami nepriklausomai nuo faktinio e.sveikatos sistemosįgyvendinimo momento.

Disertacijoje nagrinėjama socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystės įtaka, pasirenkant diegti naują vadybos kokybės sistemą. Diegiant kokybės vadybos sistemą ypač svarbus vadovų vaidmuo, nes tinkamas vadovavimas įpareigoja socialines paslaugas teikiančių organizacijų darbuotojus siekti kokybės ir nuolat ją gerinti bei užtikrinti paslaugų gavėjams paslaugų kokybę, atsižvelgiant į individualius poreikius. Mokslinėje literatūroje išskiriamas sėkmingo kokybės vadybos diegimo ir lyderystės ryšys, rodantis vadovų lyderystės gebėjimą sukurti viziją ir skatinti pokyčius organizacijoje. Disertacijoje analizuojami vadovų pasirinkimo diegti kokybės sistemą teoriniai aspektai, atskleidžiantys lyderystės raiškos, racionalius, institucinius ir inovacinius veiksnius. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu pateikiamas vadovų lyderystės įtakos pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą organizacijoje modelis (EQUASS). Nustatyta, kad socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystė remiasi transformacinės lyderystės raiška ir skatina darbuotojus įsitraukti į EQUASS diegimo procesą, kad nuo vadovų lyderystės gebėjimų priklauso vadovų pasirinkimas diegti EQUASS ir naujų vadybos praktikų bei socialinio darbo metodų įgyvendinimas organizacijoje. Pažymėtina, kad vadovų lyderystės charakteristikos labiausiai išryškina racionalių, inovacinių ir socialinio kapitalo veiksnių raišką, o institucinių veiksnių raiška turi neigiamą priklausomybę nuo vadovo lyderystės charakteristikų.

Disertacijoje „Cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos“ siekiama atskleisti ne tik cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) kompleksiškumą - kaip vyksta ugdymas(is), kas organizuoja ugdymo(si) aplinkas, bet ir kokie sveikatos kompetencijos sandai yra svarbūs sergant I tipo diabetu. Šioje disertacijoje fokusuojamasi į cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkas. Remiantis teoriniu ir empiriniu tyrimais išskirtos neformalios sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos, aptartas jų organizavimas, aprašyti sveikatos ugdytojai ir taikomos ugdymo(si) veiklos bei metodai. Disertaciniu tyrimu pagrįstų žinių pagrindu bus galima modeliuoti sveikatos kompetencijos ugdymą(si) skirtingose aplinkose ir prisidėti prie antrinės prevencijos įgyvendinimo bei I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų gyvenimo kokybės gerinimo.