Search ETD

Recent Additions
  • ETD
    Nacionalinės kriminologinės informacinės sistemos modelis
    [Model of the National Criminological Information System]
    doctoral thesis
    2001
    Informacinis aprūpinimas yra bet kurios veiklos, taigi ir Kriminologinio pažinimo, sėkmės sąlyga. Sukaupta kiekvieno mokslo informacija apie Pažinimo objektą yra to mokslo tyrimo objektas. Remiantis šia informacija Atskleidžiamos naujos pažinimo objekto savybės. Pasaulyje yra sukurta daug kompiuterizuotų kriminalinės justicijos Informacinių sistemų, nacionalinių ir tarptautinių nusikalstamumo prevencijos bei Kitokių kriminologinio pobūdžio informacinių sistemų. Tačiau teisinės, institucinės ir Informacinės realybės kompleksas Lietuvoje yra unikalus. Jam būdingi ne tik Pasaulinės patirties realizacijos aspektai, bet ir specifinės raiškos ypatybės. Todėl Nacionalinės kriminologinės informacinės sistemos modelis (sukūrimas ir Pagrindimas) – tai pasaulinio ir nacionalinio aspektų konjunkcija.
  • ETD
    Specialistų patirtys įgyvendinant ankstyvosios paauglystės vaiko teisę atvejo vadybos procese
    [Specialists' experience in implementing the right of an early adolescent child to participate in the case management process]
    master thesis
    Sungailienė, Rūta
    2023
    Darbo tikslas – išanalizuoti ir ištirti ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimo teisės įgyvendinimą atvejo vadybos proceso kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti atvejo vadybos metodo įgyvendinimą darbe su vaiku ir (ar) jo šeima; 2. Apibūdinti vaiko ankstyvosios paauglystės etapo sampratą; 3. Apžvelgti vaiko dalyvavimo teisės įgyvendinimą sprendžiant su juo susijusius klausimus; 4. Atskleisti atvejo vadybos specialistų patirtis organizuojant ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimą atvejo vadybos procese. Darbo tikslui įgyvendinti buvo atlikta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, bei kokybinis tyrimas, kurio duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo metu buvo apklausti 15 kriterinės atrankos būdu, remiantis patogumo principu, atrinktų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus specialistų, socialinių paslaugų centrų teikiančių pagalbą šeimai ir (ar) vaikui atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų (po 5 iš kiekvieno paslaugų sektoriaus). Tyrimo duomenys analizuoti kokybinės (Content) turinio analizės metodu. Teorinė ir empirinė duomenų analizė atskleidė atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų darbo dinamiką, susijusią su šeimos ir (ar) ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimu, paslaugų, atliepiančių poreikius, vertinimu, bei jų organizavimu. Atvejo vadybos specialistų požiūris, atskiriant individualų ir organizacijos lygmenis, yra susijęs su ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimo poreikiu ir atspindi vieningą nuomonę – šeimos nario įtraukimas į dalyvavimą atvejo vadybos procese tiesiogiai siejamas su sunkumus patiriančiu asmeniu, taip jam suteikiant prioritetą tapti aktyviu atvejo vadybos proceso dalyviu. Ankstyvosios paauglystės vaiko nuomonės išklausymas atvejo vadybos procese yra svarbi proceso dalis, tačiau specialistų praktikoje tai dažniau taikoma siekiant įgyvendinti darbines funkcijas, tačiau tam nėra teikiamas prioritetas, kam galimai daro įtaką specialistų kompetencijos, kaip bendrauti su vaiku, stoka. Specialistai darbo praktikoje turi platų spektrą priemonių, kurias pasitelkdami turi galimybę išklausyti vaiko nuomonę: nuomonė išklausoma bet kokiomis aplinkybėmis, nuomonei išklausyti tinkamai formuluojamas klausimas, užtikrinama saugi erdvė, turimos galimybes keisti specialistą, pasitelkti socialinius partnerius, bendrauti empatiškai. Specialistai ieško bendrų sąsajų su vaiku, gerbia jo amžių, atliepia jo poreikius, laikosi susitarimų, įtraukia į veiklas. Ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimas sprendimų priėmimo procese nėra apibrėžtas ir nuoseklus, galios ir atsakomybės pasidalijimo prasme – ankstyvosios paauglystės vaikai neturi galios priimant su juo susijusius ir jį liečiančius sprendimus.
      4  1
  • ETD
    Maisto produktų kokybės valdymo sistemos ir jų efektyvumas mažmeninės prekybos įmonėje X
    [Quality management system and efficiency in the retail company X]
    master thesis
    Bertašienė, Jolita
    2023
    Magistro baigiamajame darbe analizuojami kokybės valdymo sistemų ypatumai mažmeninės prekybos įmonėje. Teorinėje dalyje analizuojama kokybės, kokybės vadybos ir kokybės valdymo sistemų esmė, įvairovė, taikymas bei veikimo principai . Išnagrinėta mažmeninės įmonės X kokybės valdymo struktūra bei ypatumai . Metodologinėje dalyje pristatomos tyrimo teorinės prielaidos, tyrimo organizavimas ir metodika, nagrinėjamos mažmeninės prekybos įmonės charakteristika , pozicionavimas rinkoje . Analitinėje dalyje aprašomi ir analizuojami darbo metu atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas analizuojant įmonės dokumentus , sisteminant su kokybės valdymu susijusius duomenis, taip pat analizuojant gautas pretenzijas . Išvadose apibendrinama literatūros analizė ir tyrimo rezultatai, pateikiami pasiūlymai, atsakymai į suformuluotus uždavinius.
      1
  • ETD
    Mentoriaus pagalba pradedančiajam mokytojui bendrojo ugdymo mokykloje
    [Mentor's support for a novice teacher in a general education school]
    master thesis
    Zabalevičienė, Sandra
    2023
    Šiame darbe nagrinėjama problema: 1. Kuo svarbi pradedančiojo mokytojo socializacija ugdymo įstaigoje? Koks mentorių vaidmuo pradedančiojo mokytojo socializacijai ugdymo įstaigoje? 2. Kaip organizuojamos ir taikomos įvadinės programos pradedantiesiems mokytojams kai kuriose Europos šalyse ir Lietuvoje? 3. Kaip ir kokią mentoriai teikia pagalbą pradedantiesiems mokytojams? Tyrimo objektas – mentoriaus pagalba pradedančiajam mokytojui bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo tikslas yra - išnagrinėti mentoriaus pagalbą pradedančiajam mokytojui bendrojo ugdymo mokykloje. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie darbo uždaviniai: 1. Aptarti profesinės pagalbos pradedančiajam mokytojui teorinius aspektus. 2. Išnagrinėti mentorystės procesą švietimo sistemoje. 3. Ištirti mentoriaus teikiamą pagalbą pradedančiajam mokytojui mokykloje. Teoriniai ir empiriniai metodai: mokslinės literatūros analizė, interviu. Tyrimas atskleidė, kad mentoriai pradedantiesiems mokytojams teikė socialinę, profesinę ir emocinę pagalbą. Nuoseklią ir savalaikę profesinę pagalbą mentoriai teikė profesinės veiklos srityje modeliuojant ugdymo turinį, konsultuojant metodiniais klausimais. Teikiant pagalbą profesinio augimo srityje mokslininkų ypatingai svarbiu aspektu laikomas pradedančiojo mokytojo pamokų stebėjimas ir jų reflektavimas, tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad mentoriai pradedančiųjų pamokas stebėjo nepakankamai, trūko grįžtamojo ryšio, kurio metu mokytojai suvokia savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Mentorius pradedančiajam mokytojui padėjo pažinti mokyklos struktūrą, kultūrą ir taisykles, atsakydavo į jų keliamus klausimus, tačiau trūko jo iniciatyvumo padedant pradedančiajam integruotis mokykloje, padedant įsitraukti į kolegialaus bendradarbiavimo grupes. Tyrimas atskleidė, kad pradedančiajam mokytojui mentorius teikė emocinę paramą (išklausydamas patardamas, palaikydamas), tačiau trūko mentoriaus dėmesingumo (pasiteiraujant, kaip sekasi, pakalbinant, padrąsinant).
      4
  • ETD
    Socialinių darbuotojų socialinių kompetencijų raiška darbe su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką
    [Expression of social competencies of social workers working with families at social risk]
    master thesis
    Baležentis, Rimgaudas
    2023
    Apžvelgus mokslinę literatūrą, socialiniams darbuotojams galima priskirti šias socialines kompetencijas – gebėjimą socialinio darbo veikloje panaudoti žinias, įgūdžius bei vertybes užmezgant ir išlaikant kontaktus; bendraujant; bendradarbiaujant; priimant sprendimus ir sprendžiant problemas; priimant atsakomybę ir veikiant autonomiškai; iniciatyviai, lanksčiai ir kūrybingai reaguojant į įvairias socialines situacijas bei jų pokyčius; adaptuojantis socialinėje aplinkoje; darant įtaką; įveikiant stresą; pažįstant save (poreikius, norus) ir kitą; reaguojant empatiškai; suteikiant pagalbą, palaikant ir konsultuojant; reflektuojant savo jausmus; reaguojant asertyviai; laikantis profesinių, kultūrinių bei visuomeninių normų. Atlikus kokybinį tyrimą su socialines paslaugas šeimoms teikiančiais darbuotojais buvo išskirtos 4 socialinių kompetencijų raiškos temos: 1) santykiai su paslaugų gavėjais, 2) šeimos pokytį lemiantis elgesys, 3) bendradarbiavimas ir santykiai su kolegomis bei specialistais iš kitų institucijų, 4) asmeninės gerovės ir augimo valdymas. Pirmoji tema apima bendravimą ir kokybiškų santykių su šeimomis sukūrimą (ir palaikymą). Tai yra tarsi pagrindas (sąlyga) tolesniam žingsniui siekiant socialinio darbo tikslų. Galima sakyti, kad kokybiškas bendravimas su klientais veda į jų norą bendradarbiauti. Kuriant kokybišką santykį pasitarnauja gebėjimas priimti, išklausyti, stebėti ir rinkti informaciją, atspindėti, išlaikyti lygiavertiškumą, nuraminti, komunikuoti, kurti abipusiu pasitikėjimu paremtą santykį, būti lanksčiam, empatiškam bei kantriam. Tačiau vien užmegzti ir išlaikyti santykį su paslaugų gavėjais nepakanka. Socialiniai darbuotojai turi gebėti skatinti pokytį šeimoje. Tuo tikslu reikalingos kitokio pobūdžio socialinės kompetencijos, susijusios su pagalbos / palaikymo teikimu bei įtakos darymu. Tai apima gebėjimą konsultuoti, palaikyti (būti atrama), įgalinti, motyvuoti, konfrontuoti, būti kūrybingam. Apklausos dalyviai įvardijo, kad socialinėse sąveikose su kolegomis ir specialistais iš kitų institucijų padeda bendradarbiavimo bei santykių kūrimo (ir palaikymo) gebėjimai. Čia galima pastebėti tam tikrus socialinių kompetencijų raiškos panašumus santykiuose su paslaugų gavėjais ir kolegomis. Bet yra ir skirtumų, tokių kaip gebėjimas dirbti komandoje, paprašyti kolegų pagalbos, bendrauti neformaliai, spręsti konfliktus, išlaikyti konfidencialumą. Dirbant socialinį darbą su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, labai praverčia gebėjimai, padedantys pasirūpinti asmenine gerove. Interviu dalyviai atskleidė, kad tai pasiekiama socialinėse situacijose: 1) naudojant įvairias streso įveikos ir nusiraminimo technikas; 2) brėžiant asmenines ir išlaikant profesines ribas; 3) reguliuojant lūkesčius, susijusius su rezultato siekimu; 4) atsiremiant į vertybinius dalykus; 5) įvairiais saviugdos būdais stiprinant savo socialines kompetencijas; 6) reflektuojant gautą patirtį.
      1
Most viewed
  • ETD
    Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga
    [Domestic Violence Against Women: Protection by Criminal Law]
    doctoral thesis
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
    Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.
      124  167
  • ETD
    Nekilnojamojo turto mokestis Europos Sąjungos šalyse: situacijos analizė ir tobulinimo glimybės Lietuvoje
    [The real estate tax in European Union countries: analysis of situation and possibilities of development in Lithuania]
    master thesis
    Brazytė, Monika
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)
    Magistriniame darbe analizuojama Europos Sąjungos šalių nekilnojamojo turto mokestinė sistema, siekiant numatyti šio mokesčio tobulinimo kryptis Lietuvoje. Lietuvos nekilnojamojo turto mokesčio sistema yra kūrimosi cikle, todėl nėra pritaikyta kiekvienam regionui kaip daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tačiau daugelyje ES šalių, o ypatingai Lietuvoje įteisinta daug nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų, kurios sudaro sąlygas korupcijai bei šešėlinei ekonomikai, o kartu iškreipia Mokesčių etikos kodekso taisykles. Tad norint skatinti smulkų ir vidutinį verslą, svarbu nustatant tarifus bei parenkant vertinimo metodiką atsižvelgti į regioninius ypatumus. Dabartinis pasirinktas turto vertinimo metodas, masinis turto vertinimas, neturi tokio efektyvumo, kaip buvo tikimąsi. Metodas ne tik, kad neišsprendė anksčiau buvusių problemų, bet sudarė prielaidas naujoms. Esant tokiai situacijai, tikslingiau būtų taikyti nekilnojamojo turto mokestį, susietą su žemės verte, apie kurio taikymą svarsto daugelis ES šalių.
      61
  • ETD
    Vadovų lyderystė pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą
    [Managerial leadership in adoption of the European quality in social service]
    doctoral thesis
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
    Disertacijoje nagrinėjama socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystės įtaka, pasirenkant diegti naują vadybos kokybės sistemą. Diegiant kokybės vadybos sistemą ypač svarbus vadovų vaidmuo, nes tinkamas vadovavimas įpareigoja socialines paslaugas teikiančių organizacijų darbuotojus siekti kokybės ir nuolat ją gerinti bei užtikrinti paslaugų gavėjams paslaugų kokybę, atsižvelgiant į individualius poreikius. Mokslinėje literatūroje išskiriamas sėkmingo kokybės vadybos diegimo ir lyderystės ryšys, rodantis vadovų lyderystės gebėjimą sukurti viziją ir skatinti pokyčius organizacijoje. Disertacijoje analizuojami vadovų pasirinkimo diegti kokybės sistemą teoriniai aspektai, atskleidžiantys lyderystės raiškos, racionalius, institucinius ir inovacinius veiksnius. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu pateikiamas vadovų lyderystės įtakos pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą organizacijoje modelis (EQUASS). Nustatyta, kad socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystė remiasi transformacinės lyderystės raiška ir skatina darbuotojus įsitraukti į EQUASS diegimo procesą, kad nuo vadovų lyderystės gebėjimų priklauso vadovų pasirinkimas diegti EQUASS ir naujų vadybos praktikų bei socialinio darbo metodų įgyvendinimas organizacijoje. Pažymėtina, kad vadovų lyderystės charakteristikos labiausiai išryškina racionalių, inovacinių ir socialinio kapitalo veiksnių raišką, o institucinių veiksnių raiška turi neigiamą priklausomybę nuo vadovo lyderystės charakteristikų.
      49  96
  • ETD
    Vienašalis sutarties nutraukimas kaip kraštutinė savigynos priemonė
    [Unilateral Termination of Contracts as a Last Resort Self-Help Remedy]
    doctoral thesis
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
    Šiame darbe analizuojami keturi vienašalio nutraukimo modeliai. Prancūziškasis modelis, kai sutartį buvo galima nutraukti tik teismine tvarka, vokiškasis, kai leidžiama sutartį nutraukti tik suteikus papildomą paskutinę progą įvykdyti sutartį, angliškasis, kai sutartį leidžiama nutraukti iš karto, nesikreipiant į teismą, jeigu įvykdytas esminis sutarties pažeidimas, ir mišrusis modelis, kurį įtvirtina negriežtoji teisė. Nagrinėjamas vienašalio sutarties nutraukimo kaip savigynos būdo santykis su kitais savigynos ir gynybos būdais sutarčių teisėje. Akcentuojama sąžiningumo principo reikšmė vienašaliam sutarties nutraukimui. Analizuojama skirtingų bendrųjų sutarties nutraukimo būdų (papildomo termino sutarčiai įvykdyti ir esminio sutarties pažeidimo) sąveika. Nuodugniai atskleidžiami esminio sutarties pažeidimo kriterijai. Akcentuojama neigiamų sutarties pažeidimo padarinių reikšmė nutraukiant sutartį. Darbe įrodoma, kad griežto prievolės sąlygų laikymosi kriterijus turi būti taikomas kartu vertinant ir neigiamus sutarties pažeidimo padarinius nukentėjusiajai šaliai. Taip pat analizuojami nauji iššūkiai šiuolaikinei sutarčių teisei, tokie kaip ilgalaikių santykinių sutarčių ar mišrių tarpusavyje susijusių sutarčių vienašalis nutraukimas.
      45  35
  • ETD
    Combined mass customization and personalization methods to model end-user behavior in digital insurance platforms
    [Masinio individualizavimo ir personalizavimo kombinuotieji sprendimai modeliuojant vartotojų elgseną skaitmeninėse draudimo platformose]
    doctoral thesis
    2023-02-27
    The dissertation aims to provide a critical assessment and to model a conceptual framework of combined mass customization and personalization, technology acceptance and decision-making methods within modelling the insurance consumers’ decision- making process in digital insurance platforms. Accordingly, combined online customization frameworks and an integrated digital insurance decision-making process framework were modelled and empirically validated within 3 years of investigation (2020 – 2022). The research focused on the content, trends, state-of-the-art of the non-life insurance market, consumers’ behavioral patterns, and digital insurance platforms in Lithuania, Latvia, and Estonia. Afterward, a combined 2-level recommendation model and usage guidelines for a practical application of both internal and market analyses on digital insurance markets and modeling the consumer decision-making process in digital insurance platforms were prepared.
      37  6
Most downloaded
  • ETD
    Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga
    [Domestic Violence Against Women: Protection by Criminal Law]
    doctoral thesis
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
    Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.
      124  167
  • ETD
    Elektroninės sveikatos sistemos vertinimo modelis
    [Electronic health system evaluation model]
    doctoral thesis
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
    Disertacijoje „Elektroninės sveikatos sistemos vertinimo modelis“ siekiama geriau suprasti veiksmingos ir neveiksmingos e.sveikatos sistemos lemiančius veiksnius, nustatyti naudotojų lūkesčius ir probleminius aspektus, kuriant ir diegiant e.sveikatos sistemą. Tuo pagrindu suformuotas e.sveikatos sistemos vertinimo modelis, kuris atspindi objektyvius ir subjektyvius visų naudotojų poreikius skirtingose e.sveikatos sistemos diegimo etapuose, nustatyti vertinimo kriterijai ir priemonės šiam tikslui pasiekti, bei parengtu modeliu įvertinta Lietuvos e.sveikatos sistema. Informacinių sistemų tyrimuose vyrauja tendencijos e.sveikatos sistemos vertinimą daugiausiai grįsti ekonominiais ir techniniais kriterijais, kurie yra racionaliai objektyvūs, tačiau nepakankamai kryptingai atliepia naudotojų specifinius poreikius. Disertacijoje ypatingas dėmesys skiriamas socialiniams ir organizaciniams vertinimo kriterijams, kurie sukuria visapusiškesnį e.sveikatos sistemos pažinimo vaizdą. Parengtas e.sveikatos sistemos vertinimo modelis apima techninius, ekonominius, socialinius ir organizacinius kriterijus, kurie orientuoti į e.sveikatos sistemos tikslą, gali būti matuojami nepriklausomai nuo faktinio e.sveikatos sistemosįgyvendinimo momento.
      20  131
  • ETD
    Vadovų lyderystė pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą
    [Managerial leadership in adoption of the European quality in social service]
    doctoral thesis
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas
    Disertacijoje nagrinėjama socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystės įtaka, pasirenkant diegti naują vadybos kokybės sistemą. Diegiant kokybės vadybos sistemą ypač svarbus vadovų vaidmuo, nes tinkamas vadovavimas įpareigoja socialines paslaugas teikiančių organizacijų darbuotojus siekti kokybės ir nuolat ją gerinti bei užtikrinti paslaugų gavėjams paslaugų kokybę, atsižvelgiant į individualius poreikius. Mokslinėje literatūroje išskiriamas sėkmingo kokybės vadybos diegimo ir lyderystės ryšys, rodantis vadovų lyderystės gebėjimą sukurti viziją ir skatinti pokyčius organizacijoje. Disertacijoje analizuojami vadovų pasirinkimo diegti kokybės sistemą teoriniai aspektai, atskleidžiantys lyderystės raiškos, racionalius, institucinius ir inovacinius veiksnius. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu pateikiamas vadovų lyderystės įtakos pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą organizacijoje modelis (EQUASS). Nustatyta, kad socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystė remiasi transformacinės lyderystės raiška ir skatina darbuotojus įsitraukti į EQUASS diegimo procesą, kad nuo vadovų lyderystės gebėjimų priklauso vadovų pasirinkimas diegti EQUASS ir naujų vadybos praktikų bei socialinio darbo metodų įgyvendinimas organizacijoje. Pažymėtina, kad vadovų lyderystės charakteristikos labiausiai išryškina racionalių, inovacinių ir socialinio kapitalo veiksnių raišką, o institucinių veiksnių raiška turi neigiamą priklausomybę nuo vadovo lyderystės charakteristikų.
      49  96
  • ETD
    Cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos
    [Environments for the development of health competence of children with diabetes mellitus]
    doctoral thesis
    2023-05-29
    Disertacijoje „Cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos“ siekiama atskleisti ne tik cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) kompleksiškumą - kaip vyksta ugdymas(is), kas organizuoja ugdymo(si) aplinkas, bet ir kokie sveikatos kompetencijos sandai yra svarbūs sergant I tipo diabetu. Šioje disertacijoje fokusuojamasi į cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkas. Remiantis teoriniu ir empiriniu tyrimais išskirtos neformalios sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos, aptartas jų organizavimas, aprašyti sveikatos ugdytojai ir taikomos ugdymo(si) veiklos bei metodai. Disertaciniu tyrimu pagrįstų žinių pagrindu bus galima modeliuoti sveikatos kompetencijos ugdymą(si) skirtingose aplinkose ir prisidėti prie antrinės prevencijos įgyvendinimo bei I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų gyvenimo kokybės gerinimo.
      35  93
  • doctoral thesis
    Vilnius:, 2004
    The ssuccessful investigation of every crime depends not only on investigator's capability to see deep in the problem but either on his perception of crime essence...
      70  1