Darbuotojų karjeros vystymo sistema organizacijose yra ta žmogiškųjų išteklių valdymo dalis, galinti pritraukti talentingus darbuotojus, vystyti žmogiškąjį kapitalą bei padėti organizacijoms prisitaikyti prie neapibrėžtumo. Tačiau klasikiniai karjeros vystymo modeliai, pagrįsti sistemos stabilumu ir nuspėjamumu, nėra tinkami šiuolaikinei dinamiškai, nenuspėjamai karjeros aplinkai, kurią formuoja technologinė pažanga, organizacijų ir pasaulinės darbo rinkos transformacijos. Todėl disertacijoje argumentuojama, kad kompleksiškų adaptyviųjų sistemų teorija gali būti tinkamas teorinis pagrindas modeliuojant šiuolaikišką darbuotojų karjeros vystymo sistemą. Mokslinės literatūros pagrindu sukurtas teorinis modelis, tyrimo metodika ir instrumentai kaip metodologinis įrankis gali būti taikomas organizacijose, siekiant geriau suprasti šiuolaikinius karjeros vystymo reiškinius ir jų tarpusavio sąveikas. Empirinių tyrimų pagrindu adaptuotas karjeros vystymo modelis, taikant KAS principus, gali būti praktiškai pritaikytas IT ir finansų sektoriaus organizacijoms bei panašaus profilio organizacijose, kuriose vyrauja aukštas technologinis ir inovacijų diegimo lygmuo, o darbuotojams keliami aukšti profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Modelyje išskirtų ir empiriškai patikrintų karjeros vystymo veiksnių taikymas gali padėti optimizuoti darbuotojų karjeros vystymą procesą taip, kad jis sudarytų sąlygas organizacijoms lengviau prisitaikyti ir išlaikyti konkurencingumą kompleksiškoje verslo aplinkoje.

Daktaro disertacijoje analizuojama jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas, atjauta sau ir hedoninė bei eudemoninė gerovė. Teorinėje dalyje pristatoma psichologinio kapitalo ir atjautos sau samprata, reikšmė psichologinei gerovei, aptariama psichologinio kapitalo, atjautos sau intervencijų ypatumai. Empirinėje dalyje pristatomi 2014 – 2021 m. atlikto tyrimo rezultatai. Tyrime naudota 3009 18 – 90 metų dalyvių duomenys siekiant įvertinti metodikų validumą ir 339 18 – 40 metų dalyvių duomenys naudoti įvertinti psichologinio kapitalo, atjautos sau, hedoninės ir eudemoninės gerovės sąsajas ir pokyčius po atjautos sau ir psichologinio kapitalo intervencijų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas ir atjauta sau yra pozityviai susiję su hedonine ir eudemonine gerove. Nustatyta, kad jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas ir jo komponentai (saviveiksmingumas, viltis, atsparumas) atjauta sau ir jos pozityvūs komponentai (geranoriškumas sau, bendražmogiškumas, dėmesingas įsisąmoninimas), hedoninė gerovė (pasitenkinimas gyvenimu, pozityvus emocinis patyrimas) ir eudemoninė gerovė (aplinkos kontrolė, pozityvūs santykiai, asmeninis augimas, savęs priėmimas) padidėjo po atjautos sau intervencijos ir išliko po mėnesio. Jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas, atjauta sau, hedoninė ir eudemoninė gerovė po psichologinio kapitalo intervencijos ir po mėnesio nepakito.

Ši teisės krypties daktaro disertacija analizuoja probleminius klausimus, susijusius su Lietuvoje mažai nagrinėta surogatinės motinystės tema. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti surogacijos sampratą ir identifikuoti pagrindines surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemas. Disertacijoje atlikta surogacijos sąvokos turinio, pagrindinių formų, istorinės raidos bei etinio vertinimo (feminizmo ir bioetiniu aspektais) analizė leidžia išryškinti esminius surogacijos reiškinio bruožus. Taip pat tyrime identifikuojamos pagrindinės surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje, surogacijos vieta Europos Sąjungos teisės šaltiniuose, įvairių pasaulio ir Europos valstybių nacionalinėje teisėje, vertinamos pagrindinės surogacijos teisinio reguliavimo iniciatyvos Lietuvoje. Disertacijoje bandoma įrodyti, kad surogacija, ypač atlygintina (komercinė), yra glaudžiai susijusi su moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimų rizika, tačiau net ir neatlygintinos (altruistinės) surogacijos dominuojantis teisinis reguliavimas ne visada iki galo užtikrina nekomercinį šios praktikos pobūdį, moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Taip pat darbe svarstoma, kad kol tarptautiniu mastu vyksta diskusijos dėl optimalaus surogacijos teisinio reguliavimo, siekiant efektyvesnės surogacijos būdu gimusių vaikų teisių apsaugos, tėvystės, kilusios iš tarptautinės surogacijos, pripažinimas turėtų remtis tarptautinėmis sutartimis.

Disertacijos objektas – NVO darbuotojų, dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, naratyvinis mokymasis. Tyrime remiamasi socialinio konstrukcionizmo ir interpretacinės paradigmos teorinėmis ir metodologinėmis nuostatomis. Naratyvinio tyrimo metodologija padeda atskleisti NVO darbuotojų naratyvinį mokymąsi kaip kontekstualų ir socialinį konstruktą. Pagrindinis tyrimo duomenų rinkimo būdas buvo 12 mėnesių trukęs lauko tyrimas Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos centre, kuomet buvo atliekami naratyviniai interviu ir renkami etnografiniai tyrimo duomenys. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant naratyvinės analizės modelius ir sudarant 4 NVO darbuotojų naratyvinius portretus. Naratyviniai portretai padėjo ne tik atskleisti naratyvinio mokymosi raiškos ypatumus NVO ir konteksto vaidmenį, bet ir darbuotojus kaip asmenybes. Disertacijos gale apibendrinami ir diskutuojami tyrimo radiniai, interpretuojama, kokie naratyvinio mokymosi raiškos ypatumai išryškėja darbuotojų naratyviniuose portretuose; kaip darbuotojus supantis kontekstas sąlygoja darbuotojų naratyvinį mokymąsi; kaip tyrimo radiniai praplečia naratyvinio mokymosi teoriją ir kuo naudingi darbo praktikai. Disertacijos gale pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.

Pagrindinis baigiamojo darbo tikslas, ištyrus sukčiavimo elektroninėje erdvėje kriminologinius aspektus, pateikti siūlymų jų prevencijai. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiami teoriniai sukčiavimo elektroninėje erdvėje aspektai. Antrajame skyriuje išanalizuoti 2014-2019 m. Lietuvoje registruotų sukčiavimų elektroninėje erdvėje duomenys, juos palyginant su to pačio laikotarpio Anglijos ir Velso registruotų ir viktimologinių apklausų statistiniais tyrimo duomenimis. Trečiajame skyriuje remiantis užregistruoto sukčiavimo elektroninėje erdvėje statistiniais duomenimis bei mokslinių tyrimų medžiaga atskleista nusikaltėlių charakteristika. Ketvirtajame skyriuje remiantis užregistruoto sukčiavimo elektroninėje erdvėje statistiniais duomenimis bei mokslinių tyrimų medžiaga atskleista aukų charakteristika. Penktajame skyriuje analizuojami sukčiavimo elektroninėje erdvėje veiksniai. Šeštajame skyriuje apžvelgiami sukčiavimo elektroninėje erdvėje Lietuvoje prevencijos būdai.

Magistro baigiamajame darbe atlikta AB „Pieno žvaigždės“ pelningumo analizė ir prognozavimas. Darbe aptarta finansinės analizės reikšmė, apibrėžta pelningumo rodiklių samprata, atlikta pelningumą lemiančių veiksnių, prognozavimo metodų ir bankroto vertinimo modelių teorinė analizė. Apžvelgti finansinių ataskaitų horizontaliosios ir vertikaliosios analizės, santykinių finansinių rodiklių tyrimo metodikos, aptarti pelno ir pelningumo rodiklių prognozavimo ir bankroto rizikos vertinimo modeliai. Praktinėje dalyje pristatyta tyrimui pasirinkta įmonė AB „Pieno žvaigždės“. Išanalizuoti ir apibendrinti įmonės pelningumo rodikliai, atlikta pelningumo pokyčius lėmusių veiksnių analizė. Atlikta pardavimo pelningumo rodiklių prognozė bei apskaičiuota bankroto rizikos tikimybė skirtingais modeliais.

Disertacijoje nagrinėjama socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystės įtaka, pasirenkant diegti naują vadybos kokybės sistemą. Diegiant kokybės vadybos sistemą ypač svarbus vadovų vaidmuo, nes tinkamas vadovavimas įpareigoja socialines paslaugas teikiančių organizacijų darbuotojus siekti kokybės ir nuolat ją gerinti bei užtikrinti paslaugų gavėjams paslaugų kokybę, atsižvelgiant į individualius poreikius. Mokslinėje literatūroje išskiriamas sėkmingo kokybės vadybos diegimo ir lyderystės ryšys, rodantis vadovų lyderystės gebėjimą sukurti viziją ir skatinti pokyčius organizacijoje. Disertacijoje analizuojami vadovų pasirinkimo diegti kokybės sistemą teoriniai aspektai, atskleidžiantys lyderystės raiškos, racionalius, institucinius ir inovacinius veiksnius. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu pateikiamas vadovų lyderystės įtakos pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą organizacijoje modelis (EQUASS). Nustatyta, kad socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystė remiasi transformacinės lyderystės raiška ir skatina darbuotojus įsitraukti į EQUASS diegimo procesą, kad nuo vadovų lyderystės gebėjimų priklauso vadovų pasirinkimas diegti EQUASS ir naujų vadybos praktikų bei socialinio darbo metodų įgyvendinimas organizacijoje. Pažymėtina, kad vadovų lyderystės charakteristikos labiausiai išryškina racionalių, inovacinių ir socialinio kapitalo veiksnių raišką, o institucinių veiksnių raiška turi neigiamą priklausomybę nuo vadovo lyderystės charakteristikų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.

Disertacijoje „Elektroninės sveikatos sistemos vertinimo modelis“ siekiama geriau suprasti veiksmingos ir neveiksmingos e.sveikatos sistemos lemiančius veiksnius, nustatyti naudotojų lūkesčius ir probleminius aspektus, kuriant ir diegiant e.sveikatos sistemą. Tuo pagrindu suformuotas e.sveikatos sistemos vertinimo modelis, kuris atspindi objektyvius ir subjektyvius visų naudotojų poreikius skirtingose e.sveikatos sistemos diegimo etapuose, nustatyti vertinimo kriterijai ir priemonės šiam tikslui pasiekti, bei parengtu modeliu įvertinta Lietuvos e.sveikatos sistema. Informacinių sistemų tyrimuose vyrauja tendencijos e.sveikatos sistemos vertinimą daugiausiai grįsti ekonominiais ir techniniais kriterijais, kurie yra racionaliai objektyvūs, tačiau nepakankamai kryptingai atliepia naudotojų specifinius poreikius. Disertacijoje ypatingas dėmesys skiriamas socialiniams ir organizaciniams vertinimo kriterijams, kurie sukuria visapusiškesnį e.sveikatos sistemos pažinimo vaizdą. Parengtas e.sveikatos sistemos vertinimo modelis apima techninius, ekonominius, socialinius ir organizacinius kriterijus, kurie orientuoti į e.sveikatos sistemos tikslą, gali būti matuojami nepriklausomai nuo faktinio e.sveikatos sistemosįgyvendinimo momento.

Disertacijoje nagrinėjama socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystės įtaka, pasirenkant diegti naują vadybos kokybės sistemą. Diegiant kokybės vadybos sistemą ypač svarbus vadovų vaidmuo, nes tinkamas vadovavimas įpareigoja socialines paslaugas teikiančių organizacijų darbuotojus siekti kokybės ir nuolat ją gerinti bei užtikrinti paslaugų gavėjams paslaugų kokybę, atsižvelgiant į individualius poreikius. Mokslinėje literatūroje išskiriamas sėkmingo kokybės vadybos diegimo ir lyderystės ryšys, rodantis vadovų lyderystės gebėjimą sukurti viziją ir skatinti pokyčius organizacijoje. Disertacijoje analizuojami vadovų pasirinkimo diegti kokybės sistemą teoriniai aspektai, atskleidžiantys lyderystės raiškos, racionalius, institucinius ir inovacinius veiksnius. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu pateikiamas vadovų lyderystės įtakos pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą organizacijoje modelis (EQUASS). Nustatyta, kad socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystė remiasi transformacinės lyderystės raiška ir skatina darbuotojus įsitraukti į EQUASS diegimo procesą, kad nuo vadovų lyderystės gebėjimų priklauso vadovų pasirinkimas diegti EQUASS ir naujų vadybos praktikų bei socialinio darbo metodų įgyvendinimas organizacijoje. Pažymėtina, kad vadovų lyderystės charakteristikos labiausiai išryškina racionalių, inovacinių ir socialinio kapitalo veiksnių raišką, o institucinių veiksnių raiška turi neigiamą priklausomybę nuo vadovo lyderystės charakteristikų.

Disertacijoje „Cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos“ siekiama atskleisti ne tik cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) kompleksiškumą - kaip vyksta ugdymas(is), kas organizuoja ugdymo(si) aplinkas, bet ir kokie sveikatos kompetencijos sandai yra svarbūs sergant I tipo diabetu. Šioje disertacijoje fokusuojamasi į cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkas. Remiantis teoriniu ir empiriniu tyrimais išskirtos neformalios sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos, aptartas jų organizavimas, aprašyti sveikatos ugdytojai ir taikomos ugdymo(si) veiklos bei metodai. Disertaciniu tyrimu pagrįstų žinių pagrindu bus galima modeliuoti sveikatos kompetencijos ugdymą(si) skirtingose aplinkose ir prisidėti prie antrinės prevencijos įgyvendinimo bei I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų gyvenimo kokybės gerinimo.