This thesis investigates how individuals can develop, exercise, and maintain autonomy and freedom in the presence of information technology. It is particularly interested in how information technology can impose autonomy constraints. The first part identifies a problem with current autonomy discourse: There is no agreed upon object of reference when bemoaning loss of or risk to an individual’s autonomy. Here, thesis introduces a pragmatic conceptual framework to classify autonomy constraints. In essence, the proposed framework divides autonomy in three categories: intrinsic autonomy, relational autonomy and informational autonomy. The second part of the thesis investigates the role of information technology in enabling and facilitating autonomy constraints. The analysis identifies eleven characteristics of information technology, as it is embedded in society, so-called vectors of influence, that constitute risk to an individual’s autonomy in a substantial way. These vectors are assigned to three sets that correspond to the general sphere of the information transfer process to which they can be attributed to, namely domain-specific vectors, agent-specific vectors and information recipient-specific vectors. The third part of the thesis investigates selected ethical and legal implications of autonomy constraints imposed by information technology. It shows the utility of the theoretical frameworks introduced earlier in the thesis when conducting an ethical analysis of autonomy-constraining technology. It also traces the concept of autonomy in the European Data Lawsand investigates the impact of cultural embeddings of individuals on efforts to safeguard autonomy, showing intercultural flashpoints of autonomy differences. In view of this, the thesis approaches the exercise and constraint of autonomy in presence of information technology systems holistically. It contributes to establish a common understanding of (intuitive) terminology and concepts, connects this to current phenomena arising out of ever-increasing interconnectivity and computational power and helps operationalize the protection of autonomy through application of the proposed frameworks.

This thesis is about the smart home, a connected ambience that will help consumers to live a more environmentally sustainable life and will help vulnerable categories of consumers to live a more autonomous life, thanks to the pervasive use of the Internet of Things (IoT) technology. In particular, civil liability for the malfunctioning of the smart home is the filter through which the research is carried out. I analyse whether the actual legal liability rules are ready or not to adapt to this new connected environment, such as the IoT-powered smart home. Through careful mapping of the technical and legal state of the art, the thesis argues that the EU rules on product liability contained in the Product Liability Directive (PLD) will apply consistently to these objects. This holds true even if at the time of the drafting of the thesis, the proposal on the update of the PLD had not been published yet. Through the analysis of past PLD cases, new American products liability case-law on domestic IoT objects and the latest legal scholarship’s contributions and policy inputs it was possible to anticipate some of the contents of the newly published EU PLD Update proposal.

Šiuo metu pasaulis išgyvena ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri perbraižo pasaulio galios, įtakos, gerovės žemėlapį. Ketvirtosios pramonės revoliucijos varomoji jėga – griaunančios technologijos. Verslai ir valstybės varžosi plėtodami dirbtinio intelekto, atsinaujinančios energetikos, didžiųjų duomenų ir kitas griaunančias technologijas. Kriptovaliutos, kaip viena iš jų, daro didelę įtaką verslo organizacijoms, visuomenės gerovės vystymuisi, o finansinės infrastruktūros prigimtis lemia ir nacionalinę svarbą. Tinkamas kriptovaliutų taikymas gali sudaryti naujų rinkų, klientų ir naujų verslo modelių vystymo galimybes, lemti eksponentinį verslo augimą. Tačiau kriptovaliutas integruojančioms organizacijoms taip pat tenka didelė naujos kartos rizikų našta. Sukurtas kriptovaliutų, kaip griaunančių technologijų, integravimo į verslą modelis padės organizacijoms sėkmingai diegti kriptovaliutas, kartu mažinant kylančias rizikas.

Šiame tyrime laisvas įrodymų judėjimas analizuojamas kaip veiksmingo teisminio bendradarbiavimo kriterijus, kuris kartu yra ir principinis ES tikslas, kurį įgyvendinti būtina dėl augančio poreikio kovoti su nusikalstamumu, dažnai „peržengiančiu“ vienos valstybės narės sienas. Šio disertacinio tyrimo tikslas – išanalizavus laisvo įrodymų judėjimo kaip teisminio bendradarbiavimo kriterijų ir jį lemiančius veiksnius nustatyti, kokiomis kryptimis formuojasi teisminis bendradarbiavimas šioje srityje ir ar šiuo metu esantis analizuojamą kriterijų apibrėžiantis reglamentavimas yra veiksmingas. Tyrimu atskleidžiama, kad laisvą įrodymų judėjimą galima apibūdinti kaip abipusio pripažinimo principo pagrindu veikiantį procesą, prasidedantį nuo kreipimosi dėl įrodymų rinkimo (suteikimo) iki jų perdavimo prašančiajai valstybei. Šio proceso pagrindas yra, pirma, pasitikėjimas kitos valstybės teisine sistema, antra, toje valstybėje egzistuojančia žmogaus teisų apsaugos sistema. Be to, disertacinis tyrimas rodo, kad ES teisminio bendradarbiavimo priemonės neprisideda prie valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, taigi ir laisvo įrodymų judėjimo. Esamos teisminio bendradarbiavimo priemonės vis dar neužtikrina vienodo: a) teisinių sąvokų taikymo; b) pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo; c) gautų įrodymų, neatitinkančių reikalavimų, atmetimo.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.

Pagrindinis baigiamojo darbo tikslas, ištyrus sukčiavimo elektroninėje erdvėje kriminologinius aspektus, pateikti siūlymų jų prevencijai. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiami teoriniai sukčiavimo elektroninėje erdvėje aspektai. Antrajame skyriuje išanalizuoti 2014-2019 m. Lietuvoje registruotų sukčiavimų elektroninėje erdvėje duomenys, juos palyginant su to pačio laikotarpio Anglijos ir Velso registruotų ir viktimologinių apklausų statistiniais tyrimo duomenimis. Trečiajame skyriuje remiantis užregistruoto sukčiavimo elektroninėje erdvėje statistiniais duomenimis bei mokslinių tyrimų medžiaga atskleista nusikaltėlių charakteristika. Ketvirtajame skyriuje remiantis užregistruoto sukčiavimo elektroninėje erdvėje statistiniais duomenimis bei mokslinių tyrimų medžiaga atskleista aukų charakteristika. Penktajame skyriuje analizuojami sukčiavimo elektroninėje erdvėje veiksniai. Šeštajame skyriuje apžvelgiami sukčiavimo elektroninėje erdvėje Lietuvoje prevencijos būdai.

Baigiamojo darbo tema: socialinis darbas su riziką patiriančiomis šeimomis: santykių kūrimo patirtys. Socialinio darbo magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovas prof. dr. Valdonė Indrašienė. Mykolo Romerio universitetas, Utena, 2023. Lietuvos ir užsienio mokslininkai savo darbuose analizuoja įvairius socialinio darbo su riziką patiriančiomis šeimomis aspektus. Analizuoti socialinių darbuotojų sunkumai teikiant socialines paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnius (Stremauskienė ir Žibėnienė, 2014; Kraskauskienė, 2015); socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų įsitraukimas į neformalųjį ugdymosi procesą (Augutavičius, 2019); socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinių problemų turinčiomis šeimomis patiriama profesinė rizika (Žibėtienė ir Mikniūtė, 2016). Taip pat analizuotas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant pagalbą šeimai (Budrytė ir Kasnauskienė, 2017; Robbins, 2016; Saint-Jacques, Turcotte, and Pouliot, 2018) bei socialinės pagalbos organizavimas šeimose, patiriančiose socialinę riziką (Kavaliauskienė, 2014; Thesis, 2020). Šeimos įgalinimas, pažvelgiant į įvairius socialinius veiksnius analizuotas lietuvių autorių (Dvarionas, Motiečienė, Ruškus, Mažeikienė, Naujanienė, 2014; Sakavickienė, 2014) bei analizuotas ir mediatoriaus vaidmuo socialinio darbo profesinės veiklos kontekste (Raupienė Kavaliauskienė, 2021). Neapibrėžtumo aspektai socialiniame darbe (Rimkus; 2015) ir socialinių darbuotojų ir paslaugų gavėjų tarpusavio santykiai (Prakapas, 2007; Crowter ir Cown, 2011). Darbo tikslas. Atskleisti socialinio darbuotojo tarpusavio santykių su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ypatumus.

Disertacijoje nagrinėjama socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystės įtaka, pasirenkant diegti naują vadybos kokybės sistemą. Diegiant kokybės vadybos sistemą ypač svarbus vadovų vaidmuo, nes tinkamas vadovavimas įpareigoja socialines paslaugas teikiančių organizacijų darbuotojus siekti kokybės ir nuolat ją gerinti bei užtikrinti paslaugų gavėjams paslaugų kokybę, atsižvelgiant į individualius poreikius. Mokslinėje literatūroje išskiriamas sėkmingo kokybės vadybos diegimo ir lyderystės ryšys, rodantis vadovų lyderystės gebėjimą sukurti viziją ir skatinti pokyčius organizacijoje. Disertacijoje analizuojami vadovų pasirinkimo diegti kokybės sistemą teoriniai aspektai, atskleidžiantys lyderystės raiškos, racionalius, institucinius ir inovacinius veiksnius. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu pateikiamas vadovų lyderystės įtakos pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą organizacijoje modelis (EQUASS). Nustatyta, kad socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystė remiasi transformacinės lyderystės raiška ir skatina darbuotojus įsitraukti į EQUASS diegimo procesą, kad nuo vadovų lyderystės gebėjimų priklauso vadovų pasirinkimas diegti EQUASS ir naujų vadybos praktikų bei socialinio darbo metodų įgyvendinimas organizacijoje. Pažymėtina, kad vadovų lyderystės charakteristikos labiausiai išryškina racionalių, inovacinių ir socialinio kapitalo veiksnių raišką, o institucinių veiksnių raiška turi neigiamą priklausomybę nuo vadovo lyderystės charakteristikų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.

Disertacijoje „Elektroninės sveikatos sistemos vertinimo modelis“ siekiama geriau suprasti veiksmingos ir neveiksmingos e.sveikatos sistemos lemiančius veiksnius, nustatyti naudotojų lūkesčius ir probleminius aspektus, kuriant ir diegiant e.sveikatos sistemą. Tuo pagrindu suformuotas e.sveikatos sistemos vertinimo modelis, kuris atspindi objektyvius ir subjektyvius visų naudotojų poreikius skirtingose e.sveikatos sistemos diegimo etapuose, nustatyti vertinimo kriterijai ir priemonės šiam tikslui pasiekti, bei parengtu modeliu įvertinta Lietuvos e.sveikatos sistema. Informacinių sistemų tyrimuose vyrauja tendencijos e.sveikatos sistemos vertinimą daugiausiai grįsti ekonominiais ir techniniais kriterijais, kurie yra racionaliai objektyvūs, tačiau nepakankamai kryptingai atliepia naudotojų specifinius poreikius. Disertacijoje ypatingas dėmesys skiriamas socialiniams ir organizaciniams vertinimo kriterijams, kurie sukuria visapusiškesnį e.sveikatos sistemos pažinimo vaizdą. Parengtas e.sveikatos sistemos vertinimo modelis apima techninius, ekonominius, socialinius ir organizacinius kriterijus, kurie orientuoti į e.sveikatos sistemos tikslą, gali būti matuojami nepriklausomai nuo faktinio e.sveikatos sistemosįgyvendinimo momento.

Disertacijoje nagrinėjama socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystės įtaka, pasirenkant diegti naują vadybos kokybės sistemą. Diegiant kokybės vadybos sistemą ypač svarbus vadovų vaidmuo, nes tinkamas vadovavimas įpareigoja socialines paslaugas teikiančių organizacijų darbuotojus siekti kokybės ir nuolat ją gerinti bei užtikrinti paslaugų gavėjams paslaugų kokybę, atsižvelgiant į individualius poreikius. Mokslinėje literatūroje išskiriamas sėkmingo kokybės vadybos diegimo ir lyderystės ryšys, rodantis vadovų lyderystės gebėjimą sukurti viziją ir skatinti pokyčius organizacijoje. Disertacijoje analizuojami vadovų pasirinkimo diegti kokybės sistemą teoriniai aspektai, atskleidžiantys lyderystės raiškos, racionalius, institucinius ir inovacinius veiksnius. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu pateikiamas vadovų lyderystės įtakos pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą organizacijoje modelis (EQUASS). Nustatyta, kad socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovų lyderystė remiasi transformacinės lyderystės raiška ir skatina darbuotojus įsitraukti į EQUASS diegimo procesą, kad nuo vadovų lyderystės gebėjimų priklauso vadovų pasirinkimas diegti EQUASS ir naujų vadybos praktikų bei socialinio darbo metodų įgyvendinimas organizacijoje. Pažymėtina, kad vadovų lyderystės charakteristikos labiausiai išryškina racionalių, inovacinių ir socialinio kapitalo veiksnių raišką, o institucinių veiksnių raiška turi neigiamą priklausomybę nuo vadovo lyderystės charakteristikų.

Disertacijoje „Cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos“ siekiama atskleisti ne tik cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) kompleksiškumą - kaip vyksta ugdymas(is), kas organizuoja ugdymo(si) aplinkas, bet ir kokie sveikatos kompetencijos sandai yra svarbūs sergant I tipo diabetu. Šioje disertacijoje fokusuojamasi į cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkas. Remiantis teoriniu ir empiriniu tyrimais išskirtos neformalios sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos, aptartas jų organizavimas, aprašyti sveikatos ugdytojai ir taikomos ugdymo(si) veiklos bei metodai. Disertaciniu tyrimu pagrįstų žinių pagrindu bus galima modeliuoti sveikatos kompetencijos ugdymą(si) skirtingose aplinkose ir prisidėti prie antrinės prevencijos įgyvendinimo bei I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų gyvenimo kokybės gerinimo.