Bakaitytė-Bagdonė, Aistė

Tyrimo tikslas - ištirti, kaip nepalankios vaikystės patirtys, prieraišumo dimensijos, seksualinės aistros stiliai siejasi su įsitraukimu į rizikingą seksualinį elgesį, intymaus partnerio smurto patirtimis ir religingumu suaugusiųjų romantiniuose santykiuose. Tyrime dalyvavo 248 respondentai (197 moterys, 49 vyrai, 2 “kita”), surinkti patogiosios atrankos principu (amžiaus vidurkis 25 m., SD = 5.1). Naudoti metodai: Vaikystės traumų trumpasis klausimynas (angl. Childhood Trauma Questionnaire – Short Form; Bernstein ir kt., 2003), Artimų santykių patirties trumpasis klausimynas (angl. Experience in Close Relationship Scale – Short Form; Wei ir kt., 2007), Seksualinės aistros skalė (angl. Sexual passion scale; Philippe ir kt., 2017), Rizikingo seksualinio elgesio skalė (angl. The Sexual Risk Behaviors Scale; Fino ir kt., 2021), Intymaus partnerio smurto rūšių ir dažnumo sąrašas (angl. The checklist for frequency of IPV; Žukauskienė ir kt., 2021), Duke universiteto religingumo indeksas (angl. The Duke University Religion Index; Koenig ir kt., 2010). Rezultatai atskleidė, kad fizinis apleistumas ir fizinis smurtas patirtas vaikystėje reikšmingai prognozuoja fizinį intymaus partnerio smurtą suaugusiųjų santykiuose, fizinis smurtas patirtas vaikystėje prognozuoja ir seksualinį intymaus partnerio smurtą, o emocinis apleistumas neigiamai prognozuoja fizinį intymaus partnerio smurtą. Obsesyvi seksualinė aistra medijuoja ryšį tarp prieraišumo nerimo ir rizikingo seksualinio elgesio, bet nemedijuoja ryšio tarp prieraišumo vengimo ir rizikingo seksualinio elgesio. Religingumas moderuoja ryšį tarp patirto fizinio apleistumo vaikystėje ir psichologinio intymaus partnerio smurto ir moderuoja ryšį tarp patirto fizinio smurto vaikystėje ir suaugystėje patiriamo fizinio ir seksualinio intymaus partnerio smurto, didesnis religingumas stiprina šiuos ryšius.

Šio tyrimo tikslas - nustatyti sąsajas tarp vaikystėje patirto smurto, agresijos, savikontrolės ir nusikalstamo elgesio. Tyrime sudarytos dvi imtys: nuteistųjų ir bendros populiacijos. Nuteistųjų imtį sudarė 100 tyrimo dalyvių. Bendros populiacijos imties tyrimo dalyvių skaičius – 174. Tyrime naudojamos 4 skalės: Netinkamo elgesio ir smurto poveikio chronologijos skalė; Reaktyvios ir proaktyvios agresijos klausimynas; Trumpoji savikontrolės skalė - 8 elementų versija; Daugiamatė suvokiamos socialinės paramos skalė. Gauti tyrimo rezultatai: nuteistųjų imtyje visos vaikystėje patirto smurto dimensijos statistiškai reikšmingai teigiamai susijusios su reaktyvia ir proaktyvia agresija. Bendros populiacijos imtyje rastas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys, tarp visų vaikystėje patirto smurto dimensijų ir reaktyvios agresijos bei tik statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys tarp fizinio, verbalinio ir matyto smurto tarp tėvų bei proaktyvios agresijos. Vienintelis reikšmingas koreliacijų skirtumas tarp imčių: vaikystėje patirto seksualinio smurto ir matyto smurto tarp tėvų sąsajos su proaktyvia agresija ir ryšys stipresnis nuteistųjų imtyje. Taip pat už smurtinį ir nesmurtinį nusikalstamą elgesį nuteistų asmenų reaktyvios ir proaktyvios agresijos lygiai statistiškai reikšmingai nesiskiria. Atlikus moderacinę analizę, vienintelė reikšminga moderacija su socialine parama nuteistųjų imtyje – tarp vaikystėje matyto smurto ir reaktyvios agresijos, o bendros populiacijos imtyje - tarp vaikystėje patirto fizinio, verbalinio, seksualinio, matyto smurto tarp tėvų ir proaktyvios agresijos. Taip pat nustatyta, kad mažėjant savikontrolės lygiui didėja tikimybė nusikalsti.

Intimate partner violence against women is a widespread social issue, not only in Lithuania but also around the world. Despite the negative consequences of experiencing such traumatic events, there is evidence to suggest that some may experience positive changes referred as posttraumatic growth. While posttraumatic growth has been studied in various traumatic contexts, there has been little research on positive changes in women survivors of intimate partner violence. Domestic violence is characterized by specific dynamics, which indicates that knowledge gained from other traumatic contexts may not always be applicable to survivors of intimate partner violence. There fore, this dissertation systematically examines the theoretical model of posttraumatic growth in the context of intimate partner violence. Five conducted studies helped to uncover the prevalence rates of intimate partner violence against women in Lithuania and analyze women’s posttraumatic growth and its’ relationships with distress, resilience, centrality of event, social support and non support, intrusive and deliberate rumination, and selfblame as a coping mechanism. Also, violence related characteristics and their associations with posttraumatic growth were analyzed. The results of the dissertation highlight the factors contributing to posttraumatic growth in women survivors of intimate partner violence. These findings also help to confirm some of the theoretical assumptions of posttraumatic growth and reveal methodological and conceptual issues that require further investigation.

Šio darbo tikslas - išanalizuoti kaip prie potrauminio augimo prisideda psichologinis atsparumas ir socialinė parama bei ne parama intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų imtyje. Tyrime dalyvavo 104 intymaus partnerio smurtą patyrusios moterys, iš kurių 26 moterys vis dar esančios santykyje, kuriame smurtaujama ir 78 – išėjusios iš smurtinio santykio. Tyrimo duomenys buvo renkami internetu, socialiniame tinkle Facebook prieinamose moterų bendruomenėse. Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie moterų patirto smurto rūšis ir dažnumą, gautą paramą ir ne paramą, traumos simptomus, psichologinį atsparumą ir potrauminį augimą. Buvo naudojamas Tureikytės ir kt. (2008) sudarytas Smurto rūšies ir dažnumo klausimynas, matuojantis psichologinio, fizinio, ekonominio ir seksualinio smurto dažnumą. Taip pat naudotas Bosch paramos klausimynas (angl. Bosch support measure) sudarytas Bosch ir Bergen (2006). Klausimyną sudaro 2 skalės – socialinės paramos (angl. Social Support) ir ne paramos (angl. Social Non-Support). Traumos simptomų įvertinimui naudotas Briere ir Runtz (1989) sudarytas Traumos simptomų sąrašas – 40 (angl. Trauma Symptom Checklist – 40). Psichologiniam atsparumui matuoti naudota Wagnild ir Young (1993) 14 teiginių atsparumo skalė (angl. The 14-Item Resilience Scale). Moterų potrauminiam augimui matuoti naudota Cann su kolegomis (2010) sudaryta Potrauminio augimo inventoriaus trumpoji versija (angl. A Short Form of The Posttraumatic Growth Inventory). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad potrauminis augimas teigiamai susijęs su psichologiniu atsparumu, gaunama socialine parama, psichologinio ir ekonominio smurto dažnumu. Potrauminis augimas reikšmingai nebuvo susijęs su socialine ne parama bei fizinio ir seksualinio smurto dažnumu. Reikšmingai potrauminio augimo sklaidą, sukontroliavus išsilavinimą, gyvenamąją vietą, vaikų turėjimą ir dabartinį santykių statusą, prognozavo traumos simptomai, psichologinis atsparumas, socialinė parama ir visų smurto rūšių dažnumas. Statistiškai reikšmingai potrauminio augimo sklaidą prognozavo dabartinių santykių statusas, traumos simptomai ir psichologinio smurto dažnumas.