Šimėnienė, Akvilė

Straipsnyje apžvelgiama lietuvių išeivio, literatūrologo Pauliaus Stelingio akademinė, bio- grafinė veikla, siekiama rekonstruoti jo pozicijas lietuvių išeivijos bei ispanistiniuose kontekstuose, me- takritiškai identifikuoti jo literatūros analizės darbus. Pateikiami pagrindiniai biografijos faktai, publi- kacijų tematika, naudotos prieigos, bandoma išsiaiškinti vertybines nuostatas bei galimas įtakas, keliami klausimai tolesniems tyrimams. P. Stelingis tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje reiškėsi kaip aktyvus poetas, kultūros veikėjas, šatrijietis. Iš Vokietijos nuvykęs į Čilę, jis studijavo filologiją ir visą gyvenimą dirbo Čilės Santjago (Santiago de Chile) valstybiniame ir katalikiškame universitetuose, dalyvavo lietu- vių išeivių veikloje. Vienas svarbiausių jo indėlių lituanistikai – lietuvių literatūros lyginimas ir įtrauki- mas į pasaulinį kontekstą XX a. 6–8 dešimtmečiuose, publikuojant straipsnius „Prometėjo idėja Aischi- lo ir V. Mykolaičio-Putino kūriniuose“ ir „Lyrinė B. Sruogos poezija“.

Straipsnyje pristatomos lietuvių išeivijoje susiklosčiusios intelektualinės aplinkos, jų tyrimo prielaidos ir kelios metodologinės atramos. Daugiausia dėmesio skiriama lietuvių išeivės ispanistės Birutės Ciplijauskaitės akademinėms, mokslinėms aplinkoms, glaudžiai susijusioms su Ispanijos Pilietinio karo išeivija. Išskiriamos kelios sąveikų dimensijos: didžiausias lietuvių ir ispanų išeivijos poveikio laukas yra bendras – JAV akademiniai sluoksniai; bendri lietuvių ir ispanų išeivių egzilinės tapatybės formavimosi klausimai; susiklosčiusios tendencijos atsiskyrėliai vs grupės (kas ir kaip veikė šiose grupėse, ką tai davė bendrajam kūrybos, mokslo kontekstui); lietuviams ir ispanams būdingas esencializmas (esmės paieškos), vidinis konfliktas su JAV vykdyta nužmoginimo politika ir lietuvių bei ispanų išeivijos laikysenos modeliai šios politikos atžvilgiu; lietuvių ir ispanų išeivijoje susiformavusios intelektualinio veikimo kryptys, kurių viena – vertimas kaip būdas egzilyje egzistuoti ir įsitraukti į savo gimtąją kultūrą, net fiziškai nesant gimtojoje šalyje. Daugiausia svarstomi pirmosios ir antrosios sąveikų aspektai. Trumpai pristatomos JAV akademinės aplinkos pokariu bei lietuvių ir ispanų išeivijos sąveikos jose. Detaliau pristatomi Ciplijauskaitės ispanistiniai ir lituanistiniai kontekstai išeivijoje.

Recenzija: Vaiva Rykštaitė. ,,Jūratė, Kastytis ir Mikas“ (Nieko rimto, 2018)

Recenzija: Režisierius Artūras Areima „Aklieji“

Recencija: Eidvilė Viktorija Buožytė, „Kibiras Čarlis ir pelė Pupelė“, leidykla „Nieko rimto“, 2018.