Astrauskas, Algirdas

Nagrinėti organizacijos veiklą, jos gebėjimą reaguoti į išorinius ir vidinius pokyčius, prisitaikyti prie naujų iššūkių yra itin aktualu, kadangi tai leidžia suprasti, kaip globalaus pasaulio dinamikoje organizacija veikia, kaip greitai geba įžvelgti rizikas ir kaip valdymo sprendimai daro įtaką organizacijos veiklos efektyvumui, darbuotojų motyvacijai ir strateginių tikslų įgyvendinimui. Organizacijos struktūros pokyčių analizė suteikia galimybę įvertinti, kaip buvo paskirstytos funkcijos organizacijoje, koks organizacinės struktūros pertvarkymas įvyko ir kaip, įgyvendinant organizacijos strategiją, organizacijos struktūros pokyčiai atliepė vadovų, klientų ir darbuotojų lūkesčius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir teritoriniuose skyriuose iki šiol vykstantys reikšmingi pokyčiai lemia būtinybę analizuoti jų pobūdį, priežastis, pokyčių valdymo procesus ir jų poveikį darbuotojams ir draudėjams (klientams). Analizuojant Fondo valdybos valdymo struktūros pokyčių svarbą ir reikšmę organizacijai, siekiama suprasti, kaip organizacijos struktūros pertvarkymas ir tinkamai parinkta valdymo struktūra prisideda prie visos organizacijos plėtros ir tvarumo. Fondo valdybos veiklos ir valdymo struktūros pokyčių 2020–2024 m. laikotarpiu tyrimas yra aktualus, nes visuomenėje, valstybėje ir jos valdymo sistemoje vykstantys pokyčiai daro įtaką įvairioms žmonių gyvenimo sritims ir kartu lemia institucijų kaitą bei transformaciją. Technologinė pažanga ir dinamiška išorinė aplinka skatina pertvarkyti arba reorganizuoti esamą organizacijos veiklos modelį. Toks tyrimas padėtų suprasti, kaip, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, organizacijos veiklos ir struktūros pokyčiai įgyvendinami praktikoje. Vadovaujantis Vyriausybės priimtu nutarimu bei Valstybės kontrolės rekomendacijomis 2020- 2024 metu laikotarpyje buvo įvykdyti Fondo valdybos veiklos ir valdymo struktūros pokyčiai. Pirmojo etapo metu Fondo administravimo įstaigų sumažėjo nuo 13 iki 11. Antrojo etapo metu vykdant reorganizaciją Fondo valdybos teritorinių skyrių skaičius dar labiau sumažintas prie 3 tęsiančių veiklą skyrių prijungus dar 6 skyrius: Šiaulių ir Utenos skyriai prijungti prie Panevėžio skyriaus, Klaipėdos skyrius prijungė Šilalės ir Mažeikių skyrius, o Alytaus ir Marijampolės skyriai prijungti prie Kauno teritorinio skyriaus. Fondo valdybos veiklos ir valdymo struktūros pokyčių, kurie įvyko 2020-2024 m., analizė parodė, kad šiuos pokyčius lėmė objektyvūs išorinės aplinkos veiksniai: politiniai -teisiniai, technologiniai, ekonominiai, siekis optimizuoti Fondo valdybos ir jai pavaldžių Fondo administravimo įstaigų apskaitos procesus bei supaprastinti Fondo valdybos organizacinę valdymo struktūrą. Šie pokyčiai paskatino peržiūrėti veiklos procesų valdymą organizacijoje, siekiant standartizuoti ir centralizuoti organizacijos vykdomas funkcijas. Atliktos apklausos duomenimis, pokyčiai, kurie įvyko 2020-2024 m. laikotarpyje, šios apklausos dalyvių vertinami kaip reikalingi, tačiau tuo pačiu yra abejojama dėl jų naudos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad nepakankamai aiški komunikacija ar jos trukumas gali sąlygoti nepakankamą įvykusių pokyčių priežasčių supratimą.

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema yra aktuali tuo, kad gali padėti palyginti ir identifikuoti nuo 1990 m. iki 2023 m. Lietuvos savivaldybių struktūrų tipinių modelių panašumus ir skirtumus bei savivaldybės patirtį šių pokyčių kontekste remiantis Ukmergės rajono savivaldybės pavyzdžiu. Tyrimo problema yra ta, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui pasikeitė Ukmergės rajono savivaldybės individualioji struktūra ir jos elementų sudėtis. Kokie skirtumai Ukmergės rajono savivaldybės individualioje struktūroje po 2023 m. balandžio 1 d. lyginant su iki 2023 m. balandžio 1 d. buvusia individualiąja struktūra? Kaip į tokius pertvarkymo pokyčius reagavo savivaldybės darbuotojai? Darbo tikslas – išanalizavus Ukmergės rajono savivaldybės individualiąją struktūrą ir jos elementų sudėtį skirtingais laikotarpiais identifikuoti po 2023 m. balandžio 1 d. lyginant su iki 2023 m. balandžio 1 d. išryškėjusius skirtumus Ukmergės rajono savivaldybės individualioje struktūroje ir nustatyti su kokiais pertvarkymo pokyčiais susidūrė ir kaip š juos reagavo savivaldybės darbuotojai. Tikslui pasiekti numatyti šie darbo uždaviniai: 1) Teoriniu aspektu išanalizuoti vietos savivaldos ir savivaldybės sampratą; 2) Išsiaiškinti savivaldybės struktūros sampratą; 3) Apibūdinti ir palyginti savivaldybės struktūros tipinių modelių ypatumus; 4) Atlikus Lietuvos savivaldybės struktūros modelių iki 2023-04-01 ir po 2023-04-01 analizę nustatyti jų svarbiausius skirtumus; 5) Atlikti Ukmergės rajono savivaldybės individualiosios struktūros ir jos elementų sudėties nuo 2023 m. balandžio 1 d. lyginant su iki 2023 m. balandžio 1 d. vertinimą ir nustatyti, kokie pokyčiai įvyko Ukmergės rajono savivaldybėje; 6) Išsiaiškinti, kaip reaguojama Ukmergės rajono savivaldybėje, susidūrus su savivaldybės struktūros pertvarkymo pokyčiais. Darbe teoriniu aspektu išanalizuojant vietos savivaldos ir savivaldybės sampratą, išskiriant pagrindines savivaldybės struktūros modelių charakteristikas naudojama dedukcija – indukcija (formuojant teiginius, mintis, analizuojant ir sisteminant gautą informaciją), lyginamoji analizė (grindžiami teiginiai lyginant savivaldybės struktūros modelių panašumus ir skirtumus); analizuojant Ukmergės rajono savivaldybės individualiosios struktūros ir jo elementų sudėties kaitos įtaką savivaldybės funkcijoms atliekamas empirinis interviu ir lyginamoji analizė. Tyrimo metu gauti duomenys apdorojami naudojant turinio (content) analizę. Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip reaguojama Ukmergės rajono savivaldybėje, susidūrus su savivaldybės struktūros pertvarkymo pokyčiais: teigiamai vertinami tiesioginiai mero rinkimai, merui suteikti įgaliojimai ir galimybė formuoti savo komandą; teigiamai vertinama ir aiškesnės savivaldybės tarybos institucijos atsakomybės ribos ir apmokėjimo už darbą tvarka bei atvirumas visuomenei. Neigiamai vertinama tai, kad meras nėra tarybos narys, tai, kad nei jis pavaldus tarybai, nei taryba merui, nėra aiški mero, vicemero ir administracijos direktoriaus pavadavimo procedūra. Neigiamai atsiliepiama ir apie savivaldybės veiklą apskritai, t. y. decentralizaciją ir didelę biurokratiją.

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių institucinių struktūrų lyginamoji analizė – baigiamasis darbas, kurio tikslas - palyginus Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių institucinę struktūrą (pagal privalomus ir laisvai formuojamus elementus), galiojant tam pačiam principiniam struktūros modeliui (nuo 2015 iki 2023 balandžio 1 d. ir po 2023 balandžio 1 d.), nustatyti kuo šių savivaldybių struktūros yra panašios ir kuo skiriasi, bei kokia geroji patirtis yra sukaupta kiekvienoje iš savivaldybių šioje srityje. Tikslą pasiekti padės šie uždaviniai: 1) Palyginti skirtingus vietos savivaldos ir savivaldybės apibrėžimus bei identifikuoti aktualiausias sampratas. 2) Apibrėžti savivaldybės institucinę struktūrą bei išskirti svarbiausius jos elementus. 3) Pristatyti principinius vietos savivaldybės struktūros modelius ir jų tipus, apžvelgti principinius modelius taikytus Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant nuo 2015 m. iki 2023 balandžio 1 d. taikyto ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. taikomo vietos savivaldybės struktūros principiniams modeliams. 4) Lyginamosios analizės metodo pagalba palyginti ir identifikuoti pagrindinius tiriamų savivaldybių institucinės struktūros (pagal jų privalomus ir laisvai formuojamus elementus) skirtumus bei panašumus, galiojant tam pačiam institucinės struktūros principiniam modeliui. 5) Taikant kokybinį ekspertų interviu tyrimą nustatyti kokia geroji, ar ne tokia sėkminga, patirtis yra sukaupta Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių, sudarant institucinę struktūrą. Ištirtos lyginamų savivaldybių struktūros ir identifikuoti jų pagrindiniai panašumai ir skirtumai, kuriuos daugiausia įtakojo savivaldybių statusas, teritorijos dydžio ir sudėties specifika, bei demografiniai ypatumai. Taip pat atskleista geroji ir ne tokia sėkminga savivaldybių patirtis sukaupta formuojant individualias struktūras, įvedus naująjį institucinį struktūros modelį (nuo 2023 m. balandžio 1 d.). Ištirta, kad: 1) Sustiprėjusi ir vienasmene vykdomąja valdžia tapusi mero institucija geriau atliepia bendruomenės lūkesčius, tačiau savivaldybės taryba per daug nušalinta nuo spendimų priėmimo proceso. 2) Merui vienasmeniškai skiriant/atleidžiant administracijos direktorių, procedūra tapo greitesnė ir paprastesnė, tačiau direktoriaus užimamas postas tapo nestabilus, o vaidmuo per menkas. 4) Po administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybės panaikinimo jaučiamas jos stygius. 5) Kolegijos įteisinimas vertinamas teigiamai, tačiau neaiškus jos vaidmuo ir panaudojimo galimybės. 6) Naujai įsteigta tarybos opozicijos lyderio pareigybė įnešė aiškumo ir struktūrizavo opozicijos veiklą, tačiau suteikti menki įgaliojimai riboja jo galimybes daryti įtaką. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų, lyginamosios analizės ir kokybinio interviu, rezultatus pateikiamos rekomendacijos: 1) Klaipėdos miesto savivaldybei - apsvarstyti seniūnijų steigimo klausimą; 2) Klaipėdos rajono savivaldybei – dėl itin didelio tarybos bei administracijos komisijų skaičiaus, rekomenduotina įvertinti, galimybę, kai kurias iš jų apjungti, ar net atsisakyti, siekiant mažinti besidubliuojančių funkcijų tikimybę; 3) Seimui, vyriausybei, VRM - sustiprinti savivaldybės tarybos opozicijos lyderio vaidmenį, aiškiau apibrėžiant jo funkcijas ir nustatant papildomus įgaliojimus. Darbo struktūra: paveikslų sąrašas, lentelių sąrašas, priedų sąrašas, įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, bibliografinių šaltinių sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami ir vertinami Lietuvos ir Estijos vietos savivaldos sistemų (elementų) panašumai ir skirtumai, išskiriama geroji patirtis. Pirmoje darbo dalyje, pateikiama teorinė mokslinės literatūros analizė apie decentralizacijos esmę ir sampratą. Aptariama vietos savivaldos sistema decentralizuotoje ir dekoncentruotoje viešojo valdymo struktūroje ir pateikiama vietos savivaldos, vietos savivaldybės ir jos sistemos elementų samprata. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, kokybinio tyrimo aprašomoji dalis. Trečioje, analitinėje darbo dalyje, taikant lyginamosios analizės metodą atliekama Lietuvos ir Estijos vietos savivaldos sistemų (elementų) lyginamoji analizė, pateikiami struktūrizuoto interviu metodo rezultatai, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

Tyrimo objektas: administracinių paslaugų kokybė ir kokybės veiksniai Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. Tikslas: palyginus administracinių paslaugų teikimą, administravimą ir šių paslaugų kokybę Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybėse, nustatyti, kurioje iš jų administracinės paslaugos teikiamos kokybiškiau ir kokie veiksniai tai sąlygoja. Uždaviniai:1)išsiaiškinti administracinės paslaugos, teikimo ir administravimo sampratą, administravimo paslaugos panašumus / skirtumus, lyginant su viešąja paslauga; 2) išnagrinėti administracinių paslaugų kokybės sampratą ir kokybės vertinimo metodus; 3) išanalizuoti savivaldybių teikiamų administracinių paslaugų teikimo, administravimo ir kokybės reglamentavimą Lietuvoje; 4) taikant dokumentų turinio analizės ir lyginamosios analizės metodus išanalizuoti Širvintų ir Ukmergės r. savivaldybių administracinių paslaugų teikimo, administravimo ir kokybės ypatumus ir pokyčius 2012–2020 m. laikotarpiu; 5) atliekant interviu su Širvintų ir Ukmergės r. savivaldybių administracijų darbuotojais nustatyti ir palyginti administracinių paslaugų kokybės pokyčius lėmusius veiksnius; 6) taikant anketinės apklausos metodą palyginti Širvintų ir Ukmergės r. savivaldybių klientų pasitenkinimą teikiamų administracinių paslaugų kokybe; 7) identifikuoti Širvintų ir Ukmergės r. savivaldybių administracinių paslaugų teikimo, administravimo ir kokybės tobulinimo galimybes.

Viešojo administravimo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes glaudi gyventojų bei vietos politikų komunikacija užtikrina skaidresnius ir gyventojams palankesnius viešosios politikos sprendimus. Nuolat ieškant būdų, kuriais būtų galima paskatinti piliečius aktyviau dalyvauti valstybės valdyme galima padėti jiems įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą. Dėl šios priežasties piliečių įtraukties temos dažnai analizuojamos įvairiuose kontekstuose, tačiau pasigendama gilesnių tyrimų, susijusių su šiuo procesu socialinės paramos klausimais. Atsižvelgiant į temos aktualumą ir problematiką, tyrimo objektu pasirinktas vietos gyventojų dalyvavimas tvarkant vietos reikalus socialinės paramos srityje Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybėse. Darbe aptariama, kokiomis formomis piliečiai gali dalyvauti vietos reikalų sprendime. Darbo tikslas – palyginti Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybių gyventojų dalyvavimą tvarkant vietos reikalus socialinės paramos srityje ir nustatyti, kurios savivaldybės gyventojai dalyvauja aktyviau ir dėl kokių priežasčių. Pagrindiniai uždaviniai – atskleisti socialinės paramos bei piliečių dalyvavimo tvarkant vietos reikalus sampratas ir formas bei panagrinėti veiksnius, galinčius turėti įtakos piliečių dalyvavimui vietos reikalų tvarkyme socialinės paramos srityje.Teorinėje darbo dalyje analizuojami dokumentai, mokslinė literatūra piliečių įsitraukimo tvarkant vietos reikalus socialinės paramos srityje aspektu. Siekiant nustatyti situaciją kiekviename iš tyrime dalyvavusių rajonų, atlikti (taikant anketinės apklausos metodą bei struktūrizuotą interviu) Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybių socialinės paramos skyriaus darbuotojų ir piliečių nuomonės tyrimai. Atlikus tyrimus pateikiama duomenų analizė ir apibendrinimas. Darbo pabaigoje, pasiekus išsikeltą magistro baigiamojo darbo tikslą, suformuluotos išvados ir rekomendacijos. Darbe atlikti tyrimai reikšmingi siekiant išanalizuoti piliečių dalyvavimo galimybes tvarkant vietos reikalus socialinės paramos srityje bei įvertinti ar valdžio institucijų pasitelkiami veiksmai iš tikrųjų skatina vietos gyventojus aktyviau dalyvauti vietos savivaldos sprendimų priėmimo procesuose socialinės paramos srityje.

Valstybės politika vietos savivaldos sistemos tobulinimo srityje ir jos įgyvendinimas: penkioliktosios ir šešioliktosios Vyriausybės siekių, veiklos ir rezultatų palyginimas – baigiamasis darbas, kurio tikslas – išanalizavus penkioliktosios ir šešioliktosios Vyriausybės siekius, veiklą ir pasiektus rezultatus vietos savivaldos tobulinimo srityje nustatyti, kuri iš pasirinktų Vyriausybių užsibrėžė reikšmingesnius (darančius didesnį poveikį) vietos savivaldos sistemos tobulinimo siekius ir daugiau nuveikė jų siekdama bei ištirti, kaip tiriamos Vyriausybės užtikrina vietos savivaldos tobulinimo politikos tęstinumą? Tikslą pasiekti padės šie uždaviniai: 1) Teoriškai išnagrinėti Vyriausybės sampratą ir formavimą. 2) Išsiaiškinti Vyriausybės formavimą, sudėtį ir Vyriausybės programos bei ją įgyvendinančių dokumentų rengimo praktiką Lietuvoje. 3) Atskleisti vietos savivaldos sampratą, apibūdinti vietos savivaldos sistemą ir jos elementus. 4) Ištirti ir palyginti penkioliktosios ir šešioliktosios Vyriausybės siekius, veiklą ir pasiektus rezultatus pasirinktų tirti vietos savivaldos sistemos elementų tobulinimo srityje, taip pat palyginti šių Vyriausybių programą įgyvendinančius dokumentus. 5) Ištirti, ar ir kaip pasireiškia politikos tęstinumas vietos savivaldos sistemos tobulinimo srityje, palyginus penkioliktosios ir šešioliktosios Vyriausybės veiklą. Ištirta, kad reikšmingesnius siekius numatė penkioliktoji Vyriausybė. Vertinant pasiektus rezultatus, abi Vyriausybės pasiekė po vieną reikšmingą rezultatą – įvykdė apskričių reformą (penkioliktoji) bei įteisino tiesioginius merų rinkimus (šešioliktoji). Teisės aktuose matomos Vyriausybių veiklos tęstinumo apraiškos, tačiau ekspertai teigia, kad tęstinumo nėra arba jis nežymus. Darbo struktūra: paveikslų sąrašas, lentelių sąrašas, priedų sąrašas, įvadas, trys skyriai, išvados, pasiūlymai, bibliografinių šaltinių sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai.

Tema yra aktuali, nes strateginis planavimas – reikalingas savivaldybių valdymo įrankis, nurodantis veiklos kryptį, padedantis organizuoti vidaus darbus, planuoti biudţetą, valdyti ţmogiškuosius išteklius, greičiau spręsti savivaldybėje egzistuojančias problemas. Laiko perspektyva leidţia analizuoti strateginio veiklos planavimo savivaldybėse vystymąsi ir tai sąlygojusius pokyčius.

Darbą sudaro trys pagrindinės (fundamentalios) dalys. Pirmoje dalyje analizuojama bendruomenių ir seniūnaitijų samprata ir atskleidžiamas jų vaidmuo vietos savivaldoje, nagrinėjami vietos bendruomenių tipai, veiklos formos ir principai. Pirmo skyriaus pabaigoje apžvelgiamas bendruomenių ir seniūnaitijų veiklos formų teisinis reguliavimas Lietuvoje. Antroje dalyje konstruojama tyrimo metodologija, apibūdinama tyrimo instrumentų (interviu klausimyno, anketos) struktūra, apibūdinama ir pagrindžiama kokybinio (interviu) ir kiekybinio tyrimo (anketinės apklausos) imtis. Trečioje dalyje atliekama gyvenamųjų vietovių (seniūnaitijų) bendruomenių veiklos formų lyginamoji analizė, taikant interviu ir anketinės apklausos metodus. Darbo pabaigoje konstruojamos išvados ir pateikiami pasiūlymai bendruomenių veiklai gerinti.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama savivaldybių kompetencija ir jos įgyvendinimas švietimo srityje. Aptarus mokslinę literatūrą, apžvelgus įstatyminę bazę, darbe analizuojamos šešios pagrindinės viešojo administravimo veiklos sritys, kurias įgyvendina vietos savivalda. Apibendrinus atlikto tyrimo duomenis, pateikiamos išvados ir pasiūlymai savivaldybių švietimo srities administravimo gerinimui.